Mano vyresnei
dukrai patinka kuo tamsesni vaikinai. Taip jau yra ir ji negali kitaip. Matyt
kažkur genetiniame lygmenyje tai užkoduota.
O dabar du
nutikimai su maže iš savaitgalio
pramogų. Šeštadienį po vaikų teatriuko abu
su maže nuėjome paragauti chačapurių į chačapurinę prie stoties. Klientų
daug nebuvo ir smalsią mažę įleido į virtuvę pažiūrėti kaip kepami šie gruzinų
virtuvės skanėstai.
Mažei virtuvėje
virtuvėje patiko ir diplomatiška mergina (juk jau ketveri metai) ta proga
prisistatė savo naujam virtuvės draugui:
-
Aš vardu N.,
o kuo tu vardu?
-
Sandro,
- atsakė juodas juodas gruzinas. Ir
kaip dera tikram gruzinui kalbant su
mėlynakėmis blondinėmis lietuvaitėmis pratęsė mintį, - o tavo labai gražios
akys...
-
Tavo irgi
labai gražios akys, - nesutriko ir rėžė atgal mažė.
Antra sesė – išsigandau.
Pavalgiusi mažė gavo dovanų du saldainius nuo Sandro.
Sekmadienį nuėjome į Valdovų rūmus. Mažė pasimetė nuo mūsų grupės ir net
mes su Balkanų moterimi po kiek laiko sunerimome. Sunerimusi BM pasiuntė mane
ieškoti vaiko. Optika man vis dar nepadarė akinių ir aš lėkiau per muziejaus
sales vargdamas. Ne viską mačiau ir kliuvau akimis vis už ko nors. Kartą akis užkliuvo už vienos aukštos tobulai sudėtos blondinės, kuri kažką meiliai
šnekėjo su savo vaikučiu. Net be teisingų akinių galima buvo pastebėti
blondinės grožį.
Bet pats save subariau, privalau ieškoti mažės, kodėl taip neatsakingai
elgiuosi, aš juk atsakingas tėvas. Ir vėl laksčiau po sales. Bebėgant antrą kartą pro tą pačią blondinę ir
nevalingai sulėtinus žingsnius pažįstamas vaiko balselis nuo blondinės rankų suriko:
-
Tėte!
Bliamba, tai ta gražuolė ir prieš tai ramino mano mažę, o aš...na bet
padėkojau blondinei už vaiko gelbėjimą ir nesusilaikęs pagyriau mažę, kad labai
gražią atsarginę mamytę susirado.
Atsarginė mamytė tada irgi
pasakė ačiū.
Tai va. Genai rodos tie patys, bet vieną kartą juodukai, o kitą kartą
blondinės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą