2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Sandro ir atsarginė mamytė



Mano vyresnei dukrai patinka kuo tamsesni vaikinai. Taip jau yra ir ji negali kitaip. Matyt kažkur genetiniame lygmenyje tai užkoduota.
O dabar du nutikimai  su maže iš savaitgalio pramogų. Šeštadienį po vaikų teatriuko abu  su maže nuėjome paragauti chačapurių į chačapurinę prie stoties. Klientų daug nebuvo ir smalsią mažę įleido į virtuvę pažiūrėti kaip kepami šie gruzinų virtuvės skanėstai.
Mažei virtuvėje virtuvėje patiko ir diplomatiška mergina (juk jau ketveri metai) ta proga prisistatė savo naujam virtuvės draugui:
-         Aš vardu N., o kuo tu vardu?
-         Sandro, -  atsakė juodas juodas gruzinas. Ir kaip dera tikram gruzinui kalbant  su mėlynakėmis blondinėmis lietuvaitėmis pratęsė mintį, - o tavo labai gražios akys...
-         Tavo irgi labai gražios akys, - nesutriko ir rėžė atgal mažė.
Antra sesė – išsigandau.
Pavalgiusi mažė gavo dovanų du saldainius nuo Sandro.
Sekmadienį nuėjome į Valdovų rūmus. Mažė pasimetė nuo mūsų grupės ir net mes su Balkanų moterimi po kiek laiko sunerimome. Sunerimusi BM pasiuntė mane ieškoti vaiko. Optika man vis dar nepadarė akinių ir aš lėkiau per muziejaus sales vargdamas. Ne viską mačiau ir kliuvau akimis vis už ko nors. Kartą  akis užkliuvo už vienos aukštos tobulai  sudėtos blondinės, kuri kažką meiliai šnekėjo su savo vaikučiu. Net be teisingų akinių galima buvo pastebėti blondinės grožį.
Bet pats save subariau, privalau ieškoti mažės, kodėl taip neatsakingai elgiuosi, aš juk atsakingas tėvas. Ir vėl laksčiau po sales. Bebėgant  antrą kartą pro tą pačią blondinę ir nevalingai sulėtinus žingsnius  pažįstamas  vaiko balselis  nuo blondinės rankų suriko:
-         Tėte!
Bliamba, tai ta gražuolė ir prieš tai ramino mano mažę, o aš...na bet padėkojau blondinei už vaiko gelbėjimą ir nesusilaikęs pagyriau mažę, kad labai gražią atsarginę mamytę susirado.  Atsarginė mamytė tada  irgi pasakė ačiū.
Tai va. Genai rodos  tie patys,  bet vieną kartą juodukai, o kitą kartą blondinės.


Rašyti komentarą