2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

Viktoras išbąla GUMe



Viktorui Maskvoje buvo smagu. Detskij mir, Arbatas, GUMas, pirmas tikras sniegas, Tretjakovka. Dūšia tiesiog ilsėjosi su plačiai žengiančia Rusija. Соотечественннники, pagalvojo švelniai Viktoras, дорогие мои москвичи.
Ir tada su šaltuku prisiminė tuos, nuo Baltijos jūros,  tuos masiulius ir kitus vis aplojančius jį, persekiojančius... Ech, pagalvojo Viktoras, kur наш žmogaus teisių teismas, kad tik  Archangelske jis būtų, o ne tam Strasbūre. Paskutines sulopytas kelnytes Lietuvai numaučiau, nereikėtų ir Stokholmo arbitražo.
Taip maloniai galvojo galvojo ir užsimiršo, agi stovi GUMo viduryje. Ūmai šaltukas vėl perbėgo drebu  per visą kūną. 
Lorka taigi tebeloja vargšė viena ten palikta. Niekas nepasakė sustok, fū. Ir nubėgo greitai Viktoras į GUMo šunų maisto skyrių. Pačią brangiausią, pačią geriausią  parveš vargšei dešrą Sobačja radost  iš Maskvos.
Tai apsidžiaugs Lorka. Šokinės aplink ir džiūgaus.

 Ir vėl širdį užliejo tokia plati ramuma kaip Volga prie Žigulių...
Rašyti komentarą