2014 m. vasario 26 d., trečiadienis

Viena klastinga organizacija beveik įveikta




Yra žinomos istorijoje įvairios  klastingos organizacijos. Kaip antai KGB, Securitate ar  Stazi. Su panašia teko  man susidurti  ir mes kartu su kolegų  pagalba beveik įveikėme ją.
Ta organizacija vadinama ilgai ir gremėzdiškai  -  “Protų kovos su Robertu Petrausku”. Mūsų komanda pirmadienį paėmė antrą vietą Lietuvoje. Ilgai ropštėmės aukštyn. Kiek vargo, kančių patyrėme, kiek alaus bokalų ištuštinome. Negalvojome,  kad kada nors pasieksime tokį lygį. Juk matėme  kaip atrodo  tos komandos, kurios pasiekia pirmas,  antras vietas – akys kostmose, eina lėtai, kliūna už bet kurios kliūties, vienu žodžiu šnekasi su dievais. Akyse pasirodo gyvybė tik jei užduodamas klausimas su gera zagogulina. Bet matyt ir mes jau pasiekėme tokį lygį, jau pradedu kliūti už daiktų....
Taigi tose protų kovose  užduodami keisčiausi klausimai. Sveiko proto normalus žmogus iš gatvės pabaltų, sutrūkčiotų galūnėmis ir atšalęs iškeliautų į amžinos medžioklės plotus išgirdęs apie ką ir kaip ten klausiama. Bet mes per pusantrų metų treniruočių beveik visus klausimus jau suprantame.Atsakymus tiesa ne visada. 
Ir dar ta klastinga organizacija leidžia patiems kurti klausimus. Štai  ant šito triuko aš ir pasimoviau.
Klastingasis Petrauskas užduoda tavo atsiųstą klausimą tik po dviejų ar  pusantro mėnesio. Pirmą kartą aš užmiršau jau klausimą/atsakymą, galvojau, va nei vieno mano klausimo vistiek nebus...Bet uždavė.  Po dviejų mėnesių. O aš atsakymą pamiršau ir kadangi klausimas buvo labai klastingas (apie liberalų iškamšas) – iš naujo nesugebėjau sugalvoti teisingo atsakymo. Komanda biškį negerbė po to manęs, vos nepašalino iš kapitonų. Buvo gautas nurodymas siųsti atsakymus dukrai, gal  ta atsimintų arba užsirašytų.
Po to vieno klausimo atsakymą atsiminiau. Po to buvo trečias. Išgirdau, kad bus mano klausimas ir iš anksto apšalau. Perskaitė . Nu vėl nifiga nebuvau siuntęs tokio. Kažkas panašaus buvo, bet ne taip... O komanda su nerimu žiūri tiesiai  į mano sąžinę. Negaliu sakyti, kad neprisimenu. Žiūriu į vyr.dukrą, ta irgi neprisimena.tokio klausimo. Sugalvoju visiškai išsigandęs atsakymą, bet jaučiu visais kūno taškais per kuriuos įprastai bausmių  metu mušama – ne toks atsakymas.
Ir akurat. Atsakymas ne toks, komanda maištauja. Siūlo  primygtinai  man nebesiųsti klausimų, nes tik  blogiau nuo to. Namie skubiai pasitikriname užrašus. Klastingasis  Petrauskas taip pakeitė mano sukurtą  klausimą, kad ten nieko iš ano  klausimo/atsakymo ir neliko. Tik tas pats istorinis faktas. Komanda atleido man paskutinį kartą.
Ir štai šį pirmadienį vėl buvo mano klausimas. Man nuo tos žinios iškart galvon įplaukė  didelis šaltas aisbergas, tas pats kuris  pražudė Titaniką. Galvoje tamsa, bortų traškėjimas   ir ūžia šiaurės vėjas. Komanda nekvėpavo  ir su neviltim žvelgė į kapitoną. Bet ūmai  galva atitirpo  - ir aš žinojau atsakymą. Ir sušukau:
 - Aš žinau, aš atsimenu!!!!!!!
 Ir tai taip įkvėpė visą šaiką, kad toliau varėme nesustodami iki pat antros vietos Lietuvoje.
Taigi jums matyt labai keista, kaip gali sėkmingai žaisti komanda  su tokiu kapitonu.
Mums dar  labiau  keista.



Rašyti komentarą