Mažę auklėjame. Ką
tik pradėjome drausti atėjimus į mūsų miegamojo lovas nakčia. Net kai baisius sapnus
susapnuoja.
Vieną vakarą mažė
griežtai pareikalavo nuo durų įsileisti ją į mano lovą. Aš dar griežčiau neleidau. Bet ji žino – aš esu silpnoji
grandis šeimoje. Tai spaudė ašaromis ir gailiu balsiuku. Bet paskutinis apsiašarojusios
penkiametės argumentas kodėl ją privalau
įsileisti į savo lovą tik užmigimui
dviem minutėms pribloškė:
-
Tu ne vienas
gyveni.
Oi, matyt mokės gerai barti kai paaugs
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą