Jonvabalis

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį apie pusę keturių aš stovėjau prie lango. Tokiu laiku pradėję gerti šeštadienį jau smigę, o negėrę skaniai miega. Trumpai tariant joks sveiko proto žmogus nestovi prie lango. Aš laikiau ant rankų verkiančią dukrą ir rodžiau jai koks gražus pasaulis naktį ir va va ilgo kiemo gale skraido švieselė. Gal jonvabalis sakiau. Mes beveik baigėme verkti ir jonvabalis, tai pasirodydamas tai dingdamas, artėjo prie mūsų. Mes susidomėjome ir ašaros riedėjo tik tylomis. Man galvon atėjo tokia nedrąsi mintis, koks po velnių dabar jonvabalis, kai lauke minusas ir aplamai čia jų niekada nebuvo. Bet laikiausi gelbėjančios nuo verksmo jonvabalio linijos, kol dukra nepasakė – lialia.
Taip, aš pusaklis, bet irgi pamačiau, tarp mašinų lengvai  jonvabaliu skraidė liesas kaip narkomanas tipas, kartkartėmis įjungdamas prožektoriuką ir atidžiai peršviesdamas automobilio vidų ar nesimėto ten koks šimtas USD. Matyt tamsuolis dar nebuvo girdėjęs kaip sminga žemyn šita žalianugarė valiuta. Stop, bet juk tai…

Vagis.
Vagis!!!!!

Gaudyti – ne, stoviu tik su apatiniais, dukra, jau nepavysiu, metai ne tie, o ir greit 50 ir tuomet sau sakiau jokių agresyvumų gatvėje. Policija? Kol atvažiuos, jonvabalis išskris. Nufotografuoti su blicu? Na ir kas, tai ne įrodymas. Taigi tik atidariau langą ir surėkiau balsu apie kurį katedros karininkai kažkada sakė komandirskij:

- Ką čia darai, keiksmažodis, keiksmažodis!!!!

Jonvabalis dingo it šiauriui papūtus.

Tik tiek sugalvojau, bet pasiteisinu buvau su vaiku ant rankų ir iš ryto kieme nebuvo nei vieno iš kokio šimto automobilių išdaužto stiklo liekanų. Visai gerai. Tad neužmirškite pasižiūrėti pro langą pusę keturių naktį. Jonvabaliai skraido...

Iš kaimynų kultūrinio gyvenimo

Baltarusių rašytojas beveik disidentas Martinovičius savo bloge


http://martinovich.livejournal.com/30059.html

labai džiaugiasi gavęs recenzija Niujorko knygų apžvalgoje apie savo romaną Paranoja nuo Timočio Snydero, garsaus LDK specialisto iš Jeilio. Kaip bebūtų keista, bet to pačio Snydero knygą apie LDK tautas “Tautų rekonstrukcija” išleido ir Mintis. Dar vegetuoja tokia leidykla.

http://www.mintis.org/lt/knygu-katalogas/tautu-rekonstrukcija

Baltarusių rašytojas Martinovičius ko gero ne taip džiaugtųsi paskaitęs atidžiau Snyderį. Nėra baltarusių tautos - rašo savo knygoje amerikonas. Yra ukrainiečiai, lenkai, lietuviai, o baltarusių nėr. O juk žadėjo rašytojas Martinovičius pereiti prie rašymo baltarusiškai…tad kur dabar po tokio nuosprendžio iš Jeilio?…

Demokratijos pabaiga

Kinijos premjeras vizituodamas Europą kaip darželį savo investicijoms ar nusipirkti kokią šalį(kol kas kiniečius tenkina saulėta Graikija) manęs nebestebina savo arogancija. Kinija antra ekonomika pasaulyje. Kinija absoliučiai nedemokratinė vienpartinė valstybė.


Turkija , kuri yra valdoma islamistų, referendume priėmė įstatymus kurie keis Turkijos kaip pasaulietinės valstybės statusą. Atrodo kad ir Turkijos generolai prarado norą ginti vakarietišką respubliką. Islamistinė Turkija tikrai taps nedemokratine vienpartine valstybe. Aišku tokios Turkijos jau nebepriimsime į ES, bet ji pati gali nebepriimta ateiti su viena didžiausių NATO armijų iki Vienos ar Belgrado kaip kadaise…

Japonija kuri buvo demokratinės Azijos šalies aksioma paskutinius du dešimtmečius prarado savo vystymosi įtemptą spyruoklę ir iš esmės stoja.

Kas nors gali paprieštarauti, kad demokratija dar turi vystymosi energijos ir kad demokratija dar neišsisėmusi?

Iš vyrų enciklopedijos: pinigai ir moterys

Pinigų poveikis. Ypatingai stiprus. Odinė ir stora piniginė moterį apakina, atima kvėpavimo gebėjimą, moters balsas tampa žemas ir goslus, tokią beveik nekvėpuojančią galima nusivesti bet kur. Bet rodyti piniginę moterims galima tik iš tolo. Jei moteris pagriebia savo ilgais dažytais nagais piniginę – viskas, iškart ten tuščia panašiai kaip ir dingsta susidomėjimas piniginės savininku.


Skaičiavimo gebėjimai. Jei kartais per reikalus užmiršti kiek turi pinigų paklausk tos moters, kuri artimiausia tavo piniginei – atsakys maždaug lito tikslumu. Atstumas tarp moters ir piniginės nesvarbu.

Investicijų sąvokos suvokimas. Bekalbant apie investavimą į fondus ar akcijas moters akys apsiblausia ir nuobodžiauja. Ryškiai pagyvėja prakalbus apie investicijas į auksą ir brangakmenius. Akys žiba ir kalbos padargai suaktyvėja. Dar tinkamos investicijos į kosmetiką bei transporto priemones.

Pinigų atėmimas iš moters. Visiškai neįmanomas reikalas. Vienam vyrui ne pagal jėgas.

Pinigų nuosavybės sąvoka. Labai įdomi. Kas vyriškio tas yra mūsų. Kas jos tai yra jos asmeninė ir privati nuosavybė saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Šviesiausi vyriškosios žmonijos protai nesugeba suvokti šios logikos. Visai kitai žmonijai viskas suprantama ir logiška.

Iš moterų enciklopedijos: vyro maitinimas

Ryšys su gamta. Labai stiprus, nemaitintas ar pamaitintas vis tiek žiūri pro langą, kažkas visą laiką jį už lango šaukia, moterys šaukiančio niekada nemato, bet tai matyt gamta arba kita moteris. Faktiškai gamtos vaikas, naudojasi savo gyvenime daugiau instinktais nei protu. Bet geriau vyrą maitinti, gerai pamaitintas guli sau ant sofutės ir nežiūri pro langą nebėga iš namų.


Paros maisto dozė. Galima jį maitinti košėmis, sveikai ir pagal knygas. Po tokio maitinimo tikrai pabėgs. Geriau švelniu balsu klausti ko nori valgyti arba siųsti maitintis pas mamą. Ten jam bus gerai.

Racionas. Maistas turi būti toks, kad vyras jį draskytų dantimis(patenkintų žudiko instinktą)ar reikėtų kuo stipresniu užgerti(alkoholio instinktas dar stipresnis už žudiko).

Kur visas maistas telpa. Telpa - nors tai neįtikėtina - viskas vyro pilve, nors patys vyrai linkę pasakoti kad turi tokius raumenis darbui dirbti ir tie raumenys visą maistą sunaudoja. Nes vyrai daug dirba, taip jie pasakoja.

Patys. Kai kurie vyrai patys gamina maistą. Tai labai reta retenybė, tad jie įtaria kad yra reti egzemplioriai ir su tokias susitarti dar sunkiau nei su vyrais visą laiką tik valgančiais.

Trukmė. Vyras kol valgo, tol reiškia gyvas. Jei vyras tyli ir kitų gyvybės ženklų nėra, bet valgo - normalu. Nemaitintas plūstasi, verkia, trukčioja kūneliu ir tada miršta. Tada moteriai pasidaro liūdna ir vėl reikia parsivesti iš gatvės kokį kitoms moteriškėms nereikalingą vyriškį. Jei vyriškis reikalingas dar ir kitoms(o taip dažniausiai ir atsitinka, nes mėtosi gatvėje lyg ir niekam nereikalingas, o tik pakeli, liūlį nuvalai...) kyla labai daug triukšmo. Tai paprasčiau maitinti visą laiką tą patį, savą...

Latvių kinematografas geresnis už lietuvišką 8 kartus

Dar nuo Rigas Sargi laikų įtariau, kad pas latvius su kinu geriau dešimt kartų. Šiandien išaiškėjo tikslūs skaičiai.
Dabar besvarstydamas paskutinius broliukų kino laimėjimus sužinau kad Mario Martinsono Amaya latvių jau pristatyta Oskarui bei kad Kanuose kažkada kino ponų garbstytas filmukas Anarchija Žirmūnuose(laukėm būsiant naująjį Žalakevičių) Lietuvoje surinko baisius 11000 litų, tai derlius surinktas iš visoje Lietuvoje filmą aplankiusių 1000(net vieno tūkstančio) žiūrovų. Latviškoji Amaya jau surinko virš 80000 litų.
http://www.kinas.info/?movie=8405
Taip ir išeina latviškas kinematografas lygiai aštuonis kartus geresnis, nors  ne iš Kanų.

Pergyvenu antrąjį bombardavimą kaštonais

Bliamba tame pačiame ofise, nykiame kaip 1954 metų Pravdos vedamasis, pergyvenu jau antrąjį kaštonų bombardavimą. Ant sienų išvedžioti buvusios kasos laidai laideliai, Petebrugo Varinio raitelio medžio inkrustacija(matyt dar Maskvos olimpiados laikų palikimas) ir Basanavičiaus bareljefas (čia pats radau sandėliuke, Beresnevičiaus nebuvo, tai tiko). Nors pro kaštonus ir švysčioja saulė, bet sezoninė depresija kaip pirmą mėnesį šiame ofise.


Bombarduojant antrą kartą kaštonams atsivilko baisi dvejonė, kad jau man nebeatsitiks joks atsitikimas. Nebus ką prisiminti geriant antrą butelį degtinės, kai pasakoji iš esmės pats sau ir niekas iš sobutylnikų nesuvokia tavo istorijos kulminacijos, įžangos ir epilogo. Bet vistiek plekšnoja per petį. O pačiam ramiau – gyvas, su manimi atsitinka toookios istorijos.

Prieš dvi savaites lyg ir buvau toli, kitame pasaulio krašte pagal geografus ir pagal antropologus, deja, nuotykių lygis nulinis. Na beveik nulinis, papasakoti nėra ką. Na gal apie pirtį Bucharoje, bet tai nuotykis daugiau Balkanų moteriai …

Aš ir sakau, kažkaip sugebu su metais išsisukti nuo nuotykių. Lieka tik stabilus bombardavimas kaštonais. Nors tiek gaunu per galvą.