Naujokas

Sanatorijoje maisto gali prisikrauti kiek telpa. Neleidžiama tik išsinešti. Naujokus galima atpažinti iš pilnų lėkščių, nes gal netyčia šiandien tiek davė ir rytoj lieps grąžinti.
Prisėdu prie stalelio. Didelis penkiasdešimtmetis vyras neatsako į pasisveikininą. Jis totaliai susikaupęs naikina maistą. Man atėjus dar matomi trys cepelinai bei du mėsos gabalai. Garnyrų ir daržovių padrėbliota kur liko vietos lėkštėje. Vyras jau valgo lėtai. Tuoj nukris pirmi prakaito lašeliai nuo nosies. Jis kartais pasižvalgo kaip kitiems sekasi valgyti. Visi valgo! Atkaklus vyras vėl lėtai mala žandikauliais. Aš suvalgau savo daržoves su keliomis mėsytėmis. Atsinešu desertui žele. Vyrui sužibo akys. Aha, yra dar žele! Slėpė tik jiems žinomose vietose!
Nelaukiau iki atkaklaus naujoko pergalės prieš lėkštes. Nuėjau į biblioteką. Po gero laiko gabalo atsargiai įtapeno naujokas. Jis švelniai nešė prieš save pilvą. Novicijaus veide švietė romus pasitenkinimas lyg po šventų mišių ir šiek tiek dvasinio nerimo: kodėl jis jau rojuje?
Rojaus naujokas pavaikščiojo tarp knygų ir išsirinko pačią didžiausią.
Tai buvo rusų-lietuvių ir lietuvių- rusų kalbų žodynas.

Sanatorijos gėdos lenta

Sanatorijoje gerai. Bet kaip būna  gyvenime visko būna. Štai šiandien gydomosios mankštos baseine moterys aptarė vakarykštį koncertą. Gerai ansamblis grojo, bet niekas nešoko. Ir visų baseino kaimynių žvilgsniai įsirėmė  į mane. Jau parazitas slankioja aplink valgyklą be ramentų, vandeny kaip vandenis, o šokti neina!
Vikriai pakeičiau temą ir paklausiau, kodėl prie mūsų baseino įrengtas toks padorus baras stūkso visai be alkoholinių gėrimų. Treneris guviai atsakė:
- Vytenis 2014 metais liepė uždaryti šitą barą.
 - Andriukaitis? - išmaniai patikslinau.
 - Taip. O Šalaševičiūtė vėliau patvirtino.
Ir baseinas grėsliai suūžė. Aš pajaučiau, kad į sanatorijos gėdos lentą pirmu numeriu nuėjo Vytenis.
Mano nešokimą iškart pamiršo.

Apie kojines

- Taip, - atsakė patyręs barmenas, - buvo tokio pižonizmo. Druskininkų trauktinės? Neplaudavo kojinių, o išmesdavo nešvarias. Maudavosi tik naujas. Nes baisius pinigus barmenai užsidirbdavo, o jais pasirodyti nebuvo kaip.
Kaip uždirbdavo?
Tai Pliska ar Zlaty breg bonka tik septynis rublius restorane kainuodavo. Po pirmos taurelės niekas neatpažindavo. Ar ten Penkios žvaigždutės ar Pliską geria. Štai toks garsus Lietuvos viešbučio barmenas Šlianderis dar ir su pirštinėmis ir veido kauke dirbo. Ir ką tu jam - jis mokėjo anglų ir prancūzų! Meniu visomis kalbomis surašydavo! O AIDS bijojo.
Šiaip barmenas buvo tragiška profesija. Daugybė prasigėrė, pasikorė. Tik keli, kurie dabar turtingesni, investavo į butus ar auksą. O kiti - tragedija.
Lova? Taip nerimtos moterys ten prie Dainavos rinkdavosi. Kas keisčiausia beveik vien lietuvės. Gintare prie stoties tai valiutinės nelietuvės, bet jos visos dirbo ir kitur. Suprantate? Tos tai šokdindavo oficiantus. Aš Gintare trumpai. Nes kubiečius aptarnavau kaip jaunas. O jie arbatpinigių nepalieka, nes viskas pavedimu. O tie mulatai baltais kostiumais. Visi tokie dailūs. O aš ant vieno šaltibarščius netyčia išpyliau. Raudonu ant balto. Jo, neilgai ten dirbau.
Visi gerdavo. Paryčiui Dainavoj susiskaičiuojam kiek uždirbom ir geriam. Kitus ateidavo žmonos parsivesti. Birutė Dambrauskaitė kaip gerdavo! Ant kojų nepastovi.  O į sceną išeina ir atidainuoja.
Taip, kitokie žmonės buvo. Gal tvirtesni.

Bare

Sanatorijos bare trečiam aukšte radau seną barmeną. Dirbo Vilniuje, kai dar pirmoji Lemano žmona buvo gražuolė Neringoje. Kaip supratote  - nu labai seniai.
Abu prisiminėme graikiškas apelsinų  sultis skardinėse po litrą. Su antilopėmis. Man jos buvo tada skonio atradimas. O barmenams didelis džiaugsmas, nes su natūraliomis sultimis galėjo pradėti daryti normalius kokteilius už gerą kainą ir dar visokius bajerius su komponentais. Pvz. Šiaudelį įstatyti į tą vietą, kur stipriausias koktelio komponentas. Po to dar buvo pasirodę mango sultys iš Vietnamo.
Dabar tokių gerų sulčių nėra...
Arba džinas. Sovietų laikais  prekybos valdyba gavo kelias dėžės tikro angliško džino. Šulai išsidalino. Ir ką? Toniko tai neužvežė. Šulai gėrė anglišką džiną be toniko ir baisiausiai spjaudėsi.
Arba brendis. Čia jau neišlaikiau smagių memuarų: užsisakiau ir aš 50g ispaniško brendžiuko. Barmenas atsiduso - šiais laikais pilam po 40g. Ir jokių brendžiukų nebuvo: tik konjakas.
Ir sovietų laikais konjaką buvo privalu paduoti su citrinos skiltele. Visi užkasdavo citrina. Nors citrina užmuša konjako aromatą.
Bet kas šiais laikais žino tas senovines paslaptis. Pacanai po mokyklos dirba barmenais. Ką jie žino?
Abu atsidusome. Ak. Aš išgėriau brendžiuką. Ir net neėmiau centų grąžos.

Savaitgalis su trimis savo merginomis

 Trys mano merginos aplankė, kad nebūtų nuobodu. Su pačiais geriausiais ketinimais.
Buvo sunku. Rašau lovoje ištiesęs skaudančią koją. Prisivaikščiojau!
 Dabar palaimingai ilsiuosi.
Joms reikėjo visur. Eglutės atidarymas, inhaliacija, masažas, kavinės. Popkornas. Pašokinėti su tėtės ramentu. Nusipirkti kepurę su ausimis. Pamaitinti antis ežere. Pavaikyti pamaitintas antis, kad pasportuotų. Pašokti šokius. Prakartėlės atidarymas. Pažiūrėti kaip tėtį maitina valgykloje ir ta proga suvalgyti dvi kulšeles iš tėtės davinio. Lynų kelias. Reikalauti iš ramiai sėdinčių žvejų parodyti kiek pagavo žuvų. Pamatyti Geną. Fejerverkai, koncertas. Pašokti koncerte. Skambinti fortepijonu kavinėje. Vėl kavinė, pieno kokteilis.
....ir baisiausiai nustebti, kodėl tėtei nebeliko pinigų. Ačiūdie, nėjome į Gyčio Paškevičiaus koncertą po 35 euro už bilietą.
Bet tai dar pusė velnio.
Karlita patyrė didesnę bėdą. Gėdą!
Prakartėlės atidaryme ji nutarė apuostyti nematytą žvėrį juodu snukiu ir kailiu kaip megztas megztinis. Karlita labai giliai įkišo į gardelį savo snukį, nes žvėris įdomus, visiškai nematytas. Žvėris patrepeno priekinėm kojytėm, palenkė galvą ir trenkė kieta kakta Karlitai į snukį. Šuo sucypęs bemat atšoko nuo aptvaro. Aplojo po to aišku aviną. Bet buvo baisus nelygis šuniui.
Iš Karlitos nuoskaudingo lojimo buvo aiškiai girdėti:
-Tos juodasnukės avys baisiai nekatalikiško elgesio, kaip jas įleido į Druskininkų kalėdinę prakartėlę! Gėda merui!
Tad kaip supratote savaitgalis buvo kai kam sunkus.

Gena

Krokodilai (nes Gena) būna tylūs. Tik šlumšt triuškinantys dantys iš drumsto vandens ir nėra po saule dar vienos antilopės gnu.
Mano palatos kaimynas Gena toks pat tylus. Lietuviškai nemoka, nes iš autonominių Šalčininkų. Jiems ten ir taip gerai. Man pasirodė, kad ir televizoriaus pultelio nematęs. Nes jo bijo. Pultelį - valdžios simbolį - aš valdau  truputį sadistiškai: tik lietuviškas žinias. Bet laida Farai Genai patiko. Kažkas buvo atpažįstamo.
Gena buvo vyras kaip vyras. Dirbo, išgerdavo, važinėjo į Baltarusiją, kur aiškiau. Bet vieną dieną  pajudėjo trombas per jo kraujagysles ir išvežė jį Santariški, po to į Druskieniki. Tai čia bet kuriam Solečnikų vyrui plaukai atsistotų visose kūno vietose nuo siaubo. Buvo dar vienas Genos žemietis užėjęs. Irgi širdis. Kalbėjosi abu. Tik mirties baimė privertė abu pajudėti maršrutu Santariški - Druskieniki. Bet draugelis Geną paguodė, kad ir čia galima gyventi. Valgis geras. Po savaitės pripras.
Naktį Gena atsipalaidavo. Dūsavo, po to duso (nes širdis), po to užmigo ir pradėjo drebinti palatos sienas sveiko 30 metų kontrabandininko knarkimu kaip namie.
Aš pasikankinau. Bandžiau diskutuoti su Gena ta tema. Jis patvirtino, kad tai aišku minusas ir ant nugaros jis neguls. Ant nugaros jis išgauna bažnyčios vargonų aukščiausius registrus.
Ant šonų irgi buvo įspūdinga. Taip, tyliau nei ant nugaros. Bet klastingai - tik prisnūsti, Gena pradeda dūsti.
Nubėgau pas naktinę seselę. Ji davė stiprių migdomųjų. Jie nukalė mane kelias valandas. Bet penktą ryto aš pyktybyškay pradėjau skaityti detektyvą įjungęs naktinę lempelę. Knarkimas liovėsi. Dūsavo nemiegantis Gena.
Kai tik pradėjo dirbti sanatorijos registratūra vienas pasišiaušęs, piktas ir neišsimiegojęs vyriškis paklausė kiek reikia primokėti už vienvietį numerį. Bet kokį. Bet kokia kaina.

Vyrai nepasiduoda

Prie stalo sanatorijoje  sėdi vos gyvas vyriškis ir trys moteriškės. Vyras pajaučia momento svarbą (vienas su tiek moteriškių) ir pasikedena plunksnas:
- Aš, - sako išdidžiai, - turėjau tris infarktus ir vieną insultą!