Pats tikriausias krizės rodiklis, o krizė baigsis balandžio 9 d.

Yra įvairių rodiklių kurie nurodo ekonomikos lygį ir pajėgumą. Bet jie klaikiai nuobodūs. Antai Statistikos komitetas bandė įpiršti mums nuomonę, kad ekonomika jau paaugo 0,1 procento IV ketvirtyje. Tai reikštų jau apčiuopėme Lietuvoje dugną ir bandom spirtis. Bet šiandien perpiet pamačiau tokį rodiklį, kad ohohoho ir jis labai tiksliai nurodė kad krizė baigsis š.m. balandžio 9 d.
Mano tėvo tvirtinimu, o jis vilnietis nuo 45 kilogramų, tpfu nuo 1945 metų, bet tiesiog atvyko tada į Vilnių išgyventi būdamas 45 kilogramų svorio su ūgiu 182 cm. Portreto pilnumui pasakysiu, kad po Vilnių būdamas tokios kondicijos buvo priverstas vaikščioti su peiliu. Nes kitaip pasipriešinti neturėjo jėgų….taigi mano tėvas vaikščiojo po pokarinio Vilniaus šokius apie 15 metų, kol gimiau aš. Ir kaip gana patikimo liudininko liudijimu šokiai kur dabar valgykla Ekspresas buvo visą laiką ir labai geri. Vėliau jie virto šokiais kam per 30. Ir vėl atlaikė visus visuomeninės santvarkos pokyčius. Sakyčiau švelniai peraugo iki kapitalistinių gyvos muzikos vakarų. Su tais pačiais vilniečiais.
Taigi perpiet perskaičiau tame garsiajame Eksprese:

Gyvos muzikos koncertai nevyks nuo š.m. sausio iki š.m. balandžio 9 d.

Krizės dugnas, šaltis ir nemokumas palaužė net natūralius žmogiškus instinktus, bet kartu ir davė viltį su konkrečia krizės pabaiga. Finansų makleriai, nausėdos ir kiti rudzkiai, nebevarkite ir nebepostringaukite. Štai jums aiškus krizės rodiklis, aiškesnio negali būti. Nes kas gali būti tikroviškiau kaip penktadienio/šeštadienio vakarą pavartoti, pašokti ir taip toliau.
Jei net pristabdyta šito nuo 1945 metų veikusio kultūrinio taško veikla, tai rimta.
Bet kartu labai aiški viltis. Balandžio 9 d. Vilnius atkunta. O kartu ir visa Lietuva.
Liko nedaug.

Mes nugalėsime.