2010 m. vasario 9 d., antradienis

Ciuricho ligoninės administratoriaus ES valstybių sąrašas

Visi tikriausiai žinote, kad Šveicarija yra kraštutinai brangi šalis. Aš irgi tą žinojau, bet kai pats pamatai kainas tenais žinojimas perauga į jausminį lygį… taigi mes apsidraudėme sveikatą dėl viso pikto ir ramūs išvažiavome Šveicarijon pažaisti regbio.
Danui galvą iki kraujo prakirto anglai iš komandos pavadinimu “Berniukai kaip mergaitės”. Bet niekada gyvenime dar nebuvome pajutę savo traškančiais kaulais taip agresyviai žaidusios komandos. Paprastu pleistru supratome neišsisuksime, o ir pradėjo Danas nusišnekėti , tad išvažiavome greitąja į ligoninę. Lydėjau Daną aš(visada dalyvauju painiuose pasiaiškinimuose su neaiškiais pareigūnais) ir tokia graži moteris, kuri vėliau netapo Balkanų moterimi. Niekšė. Čia ta kuri ne Balkanų.
Ciuricho ligoninė buvo pilna kruvinų nosių ir paraišiotų rankų. Vyko regbio festivalis.
Daną sutvarkė gražiai, jis pradėjo domėtis įprastu gyvenimu, tai yra susinervino, kad liko prie aikštės jo vyno bonka. Pamaniau šaunu, susitvarkėme greitai ir pasukome prie durų.
- Wait a minute, - sustabdė mane moteris iš langelio prie ligoninės išėjimo.
- Yesss, - atsakiau ir sustojau kaip kvailys.
Padaviau jai mūsų draudimo kortelę.Bet ji pareiškė kortelė tinka tik ES šalių gyventojams. Išdidžiai atrėžiau, kad mes jau kokie trys metai ES šalis, galite pasižiūrėti kompiuteryje. Jeigu turite. Ciuricho ligoninės darbuotoja ištraukė man savo popierių. Ligoninės Administratoriaus paruoštame ES šalių sąraše Lietuvos nebuvo. Paaiškinau kad tai senas dokumentas. Laikai pasikeitė. Gali pasidomėti internete. Lietuva yra Europos Sąjungos šalis. Jau keleri metai. Yra draudimo kortelė ir mes nemokėsime grynais.
Administratorė pareiškė tuoj pat kviesianti policiją. Ji vadovaujasi savo administracijos sąrašais ir sienų pokyčių Balkanuose ji nespėja susekti. Matyt kalbėjau per daug raiškiai. Išėjau pasitarti su kolegomis. Danas pareiškė šimtą metų jam nereikės tos Šveicarijos. Maunam. Deja, užprotestavo graži moteris. Ji dar norės grįžti į Šveicariją. Jai čia patinka.
Grįžau derėtis. Vokiškai šveicariška išpera pasakė sumą už paslaugas. Ojomajo, vos vos dėvėtas golfukas Lietuvoje. Neee, tvirtai atsakiau, geriau jau kvieskite policiją. Tačiau iš kiemo liūdnai rūkydama žvelgė graži moteris lyg Maironis paskutinį kartą į Keturių Kantonų ežerą. Tad pasiūliau maksimaliai sumažinti ligoninės paslaugų įkainius. Įsivaizduoti kad gydė našlaitį iš Afrikos. Derybos visada geriau nei karas – išspaudžiau šypseną. Karo atsiminimai matyt pribloškė vokietę - šveicarę(nors iš kur tokie atsiminimai Šveicarijoje?) ir ji per tris valandas kokius dvidešimt kartų sumažino kainą. Paėmė tik už siūlę galvoje. Danas informavo visus savo pinigus jau investavęs į vyno butelius. Sumokėjau tad aš ir liko man pinigų kiekis skaičiumi nulis.
Po to visa komanda vargais negalais sumetė man galvos siuvimo Ciuriche išlaidas. Bet graži moteris pagyrė…gaila nebežinau ar dar išsiruošė ji kada į Šveicariją …visos vyriškos kvailystės padaromos per moteris. Juk galėjome normaliai lietuviškai dėti į kojas su karščiausiais linkėjimais Ciuricho ligoninės administratoriaus ES šalių sąrašui.
Rašyti komentarą