2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Geležinių paukščių buveinės medikas

Oficialus kelionės rėmėjas buvo A.Astrausko firma Pirmas žingsnis. Jos darbuotojų pagaminta Balkanų moters sulaužytos kojos langetė gelbėjo mus nuo didesnių problemų ir koja gerai užgijo net maskatuojama nelygiomis Rytų miestų gatvėmis Mirabado rajono socialinės rūpybos skyriaus maloniai išnuomotame mums kaip vietiniams(pigiai) invalido vežimėlyje, taksi ir traukinius.

Tai buvo ir padėka, ir reklama.

O korėjietis chirurgas privačioje klinikoje Taškente net neėmė pinigų už siūlių išėmimą iš kojos, nes taip gražu jam buvo ta langetė. Kad be gipso ir laikytų koją…

Bet ne viskas taip idealiai. Vilniaus, Rygos ir Taškento oro uostuose užsisakėme per Air Baltic medikų palydą, nes aš pernelyg smarkiai artėju prie 50 metų ir du vežimėliai(viename Balkanų moteris, kitame – šaitan blondin arba mūsų 1,5 metų visur įkrentanti atžala) bei trys lagaminai kiek per daug kaip atostogautojui. Visur buvome priimti gerai, net atskridus į Taškento geležinių paukščių buveinę. Taip sudėtingai kažkada buvo verčiamas iš uzbekų kalbos oro uosto pavadinimas, bet šiais metais mielaširdinga uzbekų kalbos komisija leido vadinti internacionaliniu žodžiu airport. Bet išskrendant kai jau buvome visiškai atsipalaidavę prie mūsų priėjo mus privalantis išboginti medikas.

- O pažymą, kad koja sulaužyta, jūs turite? – atidžiai žvelgdamas į negipsuotą koją paklausė neseniai pagal akių apsinešimo lygį vartojęs sąmonę praplečiančius preparstus ryžas neuzbekas.

Kai Balkanų moteris pareiškė audringą protestą pažymos reikalavimams bei nurodė rankomis kaip turi būti aptarnaujami invalidai, neuzbekas medikas per buvimo kartu valandą pažėrė tokius perlus;

- Gal kam ir Air Baltic moka pinigus už jūsų tampymą, bet aš jų nemačiau. Asmeniškai.

- O ko jūs čia atvažiavote aplamai. Nežinote į kokią šalį patekote?

- Geri invalidai sėdi namie.

- Ko čia važiuoti. Iš čia reikia tik išvažiuoti. Tegul uzbekai pasilieka.

- Invalidai pas mus vaikšto laiptais. Na ir kas kad ramentai. Liftai pas mus mokami.

- Nežinau, jūs man kažkokie įtartini. Na bet jus dar patikrins pasienis ir muitinė.Tada pamatysite.

Su šiuo padėjėju vos spėjome į lėktuvą, Vežimėlį stūmiau pats pagal galimybes, nes mediko pagalba galėjo baigtis liūdniau. Dėlei tiesos pasakysiu, kad šituos tekstus medikas varė nepiktai, kažkur į dangų, gal net ne su mumi kalbėdamas. Nes jei atsakydavai jis baisiausiai nustebdavo, pakreipdavo galvą kaip paukštis ir ilgai savo padūmavusiomis akimis ieškodavo garso šaltinio.
Rašyti komentarą