2010 m. lapkričio 10 d., trečiadienis

Pirmuonys tegu dirba

Aš žiūrėjau į veidrodį. Žmogus veidrodyje sėdėjo oloje ir stebėjo dar kitus žmones, kurių šešėlius matė ant olos sienos. Ooo, pagalvojau, koks retas mano amatas. Visi kiti šliaužioja it pirmuonys, žiūri televizorių, geria ir dauginasi. O aš apie juos galvoju, permanau ir paaiškinu. Šiek tiek painiai ir atsakymai nerišlūs, bet kas gi sakė kad filosofija gali būti paprasta ir bet kam suprantama.


Arba kad gali atsakyti kam nors anot Vitgenšteino netobulais žodžiais. Ji tik užduoda klausimus. Nes ji viršuje.

Dar mano akys leidosi žemyn nuo įstabių olos šešėlių ir toliau buvo liūdnas vaizdas – asteniškas bibliotekų iškankintas kūnas, o pačioje kūno pačioje kabojo tokios ataugos, kurios priminė susipynusias filosofinės minties medžio šakas. Ir aš supratau – mano tokios rankos, nes man lemta tik mąstyti. Aš ir būsiu kreivarankis. Pirmuonys tegu dirba.
Rašyti komentarą