Laikas nuo laiko man galvon ateina neramios mintys. Štai viena iš paskutiniųjų – ar galima perauklėti moteris, visiškai. Ir jei galima tai tada į kurią pusę. Ko man(mums, vyrams, plačiai įsisvajojus)iš jų norėti. Pats šio klausimo atsistojimas jau yra mano galva labai patiniškai vyriškas aktas. Gal dar kas prisimena - mes juk medžiotojai ir kariai. Juk daugumai – prisipažinkite bent sau - geriau tolerantiškai išsigandus tupėti po šluota ir negriebti moteriškių nei už vienos jautrios feministinės vietos.
Taigi po šios šaunios įžangos toliau tęsiu nebe taip galingai. Jos – moterys – egzistuoja ir labai sunku man sugalvoti ką jose keisti. Galima sureguliuoti garsą . Bet iš kitos pusės nebeįsiviazduoju netarškančios kaip genys į medį moters. Tylios moterys galanda peilius nužudymui arba jau ten, Per Lašeze ar Rasose. Pagerinti moterų grožį, o kam to reikia, bus pavydu svetimiems vyrams, o savos jau įprastos. Vaikus jos augina neraginamos, jei skyrybos tai ir neatimsi jų, taip moterys pripranta prie vaikų. Valgyti net daro ir skaniai, kai kurios.
O kad jos irgi kažko nori gyvenime, tai natūralu. Gyvos gi bei neatsparios vyrų grožiui..
Va taip keistai atėjo pas mane kalėdinė geroji dvasia. Perteikiau ją jums. Bet neradau apie ką parašyti, tai kaip visada, apie moteris.
Prieš 1 dieną
8 komentarai:
užuot bandęs perauklėti ar perdaryti moterį, lyg kokį daiktą, tiesiog mylėk. Nebūtinai ją, nebūtinai kažkokią išsirinktąją, apskritai, nebūtinai kažką konkretaus.
Sau atverk tą jausmą, kuris jau yra duotas tau gimstant. Spinduliuok visiems ir viskam. O toje spinduliuotėje ir pradės skleistis kalėdiniai(ir ne tik) stebuklai :)
kamane, jau praėjęs aš pusę gyvenimo kelio...
Ne tu vienas toks kvailas. kai man buvo 16 vienas dėstytojas sakė: jei nori suprast moteris skaityk Balzaką. Aną aš, žinoma perskaičiau. Moterų nesupratau. Kuriam partiją; vyrai nesuprantantys moterų. Bet bijau, kad tikrų vyrų ne prūdais surasim. Daugelis apsimeta, kad supranta.
Svarbiausia - nesiginčyti su moterimis. Ir ramiai daryti savo, nežiūrint burzgimo
"... praėjęs aš pusę gyvenimo kelio..."
žinau, Troy :)ir antroj pusėj žymiai lengviau, žymiai... Viską gi darai sau - atsiveri, jauti gerus jausmus ir pan., egoistiškai, tskant ;)
O paskui ir nepajauti kaip tas "egoizmas" pavirsta gėriu- pirmiausia tau, o kartu visiems ir viskam :)
Juk nedaug prasmės pykti, nemylėti, nekęsti net ir ignoruoti? Joms (burzgiančioms) gi- dzin, o sau gadini nuotaiką ir net sveikatą, kartu ir savo aplinkai kenki...
p.s. Balzakas moterų nesuprato taip pat:) niekam to ir nereikia :)
Grumlinai, teisingą kryptį pasirinkęs, bet toji ramybė turi būti toookia giluminė, kad nuo jos nurimtų net ir vulkanas:))
Tuščias čia reikalas-suprasti moteris. Bet parašyta Troy'aus talentingai.
Bliamba, lyg moterims vyrus suprasti būtų lengviau... :(
Bendra nuomonė: yra poreikis vertėjams iš vyrų į moterų ir atvirkščiai?
Rašyti komentarą