Kalbas mokėti naudinga arba šnipas

Šiuo aspektu manau niekas su manimi nesiginčys. Net tokią beviltišką kalbą kaip italų verta mokėti, na bent jau kelis žodžius. Mūsų nacionalinėms blondinėms dera išmokti žodį amore ir ti amo(meilė ir tave myliu). Nors gal ir klystu, pakanka italo patino veido išraiškos pamačius tobulą lietuviškos gamtos produktę.


Pamenu teko kažkada derėtis su mažu bjauriu italu, dar net ir teisininku. Jis mane užpjovė savo pataisymais ir abejojimais, vis papildinėjo sutartį, kabinėjosi ir nerimo kaip dar prisikabinti. Maniau jau pavarysiu tą Apeninų ataugą vos vos paaugusią nuo žemės atgal į savo Umbriją

Tik staiga į kabinetą įėjo kažkokiu reikalu kolegė visiškai blondinė, su kojomis ir figūra kaip iš Raiuno loterijos. Italiukas sustingo, su viskuo sutiko, tik laižė lūpas(savo, nepagalvokite nieko blogo) ir spoksojo su dieviška pagarba kol mes aptarėme blondinės reikalą. Moteriškė savo šeštuoju ir septintuoju jausmu pajautė susižavėjimo tylą iš mažylio pusės(ji buvo galva už jį aukštesnė) ir dar papildomais bonusiniais rakursais parodė dailų džinsais aptemptą užpakaliuką bei gražią krūtinės liniją paryškintą baltu megztiniu. Kad pribaigtų italą. Ai, šiaip sau, kaip vėliau paaiškino, užsinorėjau. Taigi jai italų kalbos nereikėjo, ji puikiausiai susišnekėjo su italu kūno kalba.

Bet nukrypau nuo temos. Grįžtu prie kalbų naudos. Vyrams reikia ir žodžių bendravimui, vien kūno kalbos nepakanka. Kartą teko žaisti regbį su italais ir italus labai tada nuskriaudžiau. Grumtynėse labai svarbu žinoti į kurią pusę bus ataka. Tiesiog gynyba sujuda į tą pusę ir š. priešams pavyksta. Taigi stovi italai užribio rikiuotėje ir sako:

- Lungo(tolimas – išvertus).

Aš ramiai saviems išverčiu - mes tolimam žaidėjui. Mūsiškiai taip ir pasislenka. Derinys italams nepavyko. Po to girdėjau į kur bus deriniai iš grumtynių:
- Sinistra, destra.
Verčiu saviems;
- Ataka į dešinę, ataka į kairę.

Visi jau manęs klauso. Žino kurlink judėti.
Italų saugai vos neverkia, kur jie atakuoja ten siena. Tik antro kėlinio viduryje pats didžiausias, iš pažiūros kvailokas italas, dūrė į mane pirštu ir pasakė:

- Spia.

Milžino komandos draugai sugalgatavo, sumojavo rankomis ir nuoširdžiai pyktinosi manimi. Jau jų žodžių srauto nebesupratau, per greitai šnekėjo. Spia, spia tik ir badė pirštais į mane. Grumtynėse net įlupo man porą kartų į šonus kaip spiai. Papildomai, neužtarnautai ir ne pagal taisykles. Bet mes sužaidėme gerai. Italai įpylė man taurę vyno po rungtynių. Sakė kitą kartą nebekalbės itališkai žaisdami su mumis.

Moralas. Kalbas - net gana retas - gali žinoti ir buvę tarybukai...
Beje, tiems kas nepakankamai išsilavinęs - spia itališkai reiškia šnipas.