Aš buvau vyno su sūriu ragavime ir žalios arbatos ceremonijojse. Įspūdinga. Nors jei visai atvirai žodis įspūdinga vartojama labiau apie kainą už ceremoniją.
Vieniems draugams norėjome padėkoti ir mes su Balkanų moterimi, tiksliau ji 96 procentais, atlikome tikro Taškento plovo ceremoniją jų namuose. Visus ingredientus, liaganą ir puodą atsivežėme patys. Iš šeimininkų tik alkoholis, bet dėl ceremonijos specifikos bei trukmės tai gana brangu taip pat.
Tiesa šeimininkai sugadino kiek ceremonijos epilogą atsisakę iškasti duobutes naujo namo grindų dangoje. Bet mes jiems atleidome. Nes jau buvo apėmęs visaapimantis gėris.
Ceremonija vyksta tris – keturias valandas, aplinkui gali lakstyti vaikai, šeimininkas gali nubėgti parduotuvėn dar degtinės, ši ceremonija tuo ir pranaši - savo giliu vidiniu demokratiškumu.
Susėdę aplink puodą virtuvėje pjaustome vadovaujant vyriausiam ceremonijos meistrui(jūs suprantama žinote aišku kas tas meistras) morkas(būtinai šiaudelių pavidalu), svogūnus(bet kaip), mirkome ryžius ir avinžirnius. Kartu pasakojama kas bus dedama ir kodėl, kokia mėsa parenkama ir kokie prieskoniai, keli pusilgiai anekdotai apie Uzbekiją. Pokalbis čiurlena laisvai kaip vanduo aryku..
Užmiršau kertinį ceremonijos pamatą – dedant į puodą kiekvieną ingredientą būtina visiems kartu išgerti po čerkelę degtinės(jei nėra sako tekila irgi gerai) už kuminą pvz arba raugerškį. Pilti stenkitės kuo mažiau apie 30-40 g, nes svarbu sulaukti ceremonijos kulminacijos – pačio plovo kaipo tokio valgymo. Va koks netrumpas ingredientų sąrašas – ryžiai, aliejus, druska, aviena, jautiena, svogūnai, morkos, avinžirniai, razinos, kuminas, raugerškis ir dar kažkokie prieskoniai. Tie dedami pabaigoje, tai retas pamena jų pavadinimus.
Taigi plovo skonis darant jį tiksliai ceremoningai yra nepakartojamas, netgi sakyčiau aromatas bei dievų maistas. Dalyviai stena iš palaimos. Ir pabaiga tokia – visi virsta į šonus nuo stalo arba jau į lovas nuo jau tuščio liagano, sunku, net nebesinori degtinės. Ant stalo – arbata, arbūzas ir airanas, jei kas dar nori atsigaivinti. Bet nebenori. Taigi laiką reikia parinkti labai tiksliai trys – keturios valandos iki miego meto.
Daryti viešoje erdvėje už babkes?. Ko gero nepavyks, atmosfera prie stalo virtuvėje turi būti labai laisva, žmonės artimi. Nors kada nors pagalvosime, kai norėsime daryti naują biznį…
Prieš 2 dienas
15 komentarų:
Skaniai aprašyta..;)
Aš tokiose išvažiuojamose sesijose mėsą, morkas bei svogūnus dažniausiai susipjaustau dar namie, performansui palikdamas tik estetiškai nepriekaištingą dalį.
Beje, pora klausimų:
"..mirkome ryžius ir avinžirnius"
Berods, avinžirnius rekomenduojama užmerkti iš vakaro, kokiai 12 val.?
Ar Jūs juos su kokiomis gudrybėmis (soda ar pan.) svečiuose sumirkote per tas 3-4 val.?
"..netrumpas ingredientų sąrašas – ... aviena, jautiena,..."
Dedate dviejų rūšių mėsą? Kokiomis proporcijomis?
Aviena ir jautiena po 50 proc.
Avinzirniai - is vakaro, taip.
Ceremonija be pjaustymo gyvai praranda prasme, turi dalyvauti gamyboje , tada skaniau.
Dar apie mesa, mesa butinai su kaulu dedama gabalais po 300 g, pjaustoma smulkiau jau dedant ant stalo.
@Troy - „Ceremonija be pjaustymo gyvai praranda prasme, turi dalyvauti gamyboje , tada skaniau“ che, tai ne dėl skanumo ;)
Bendras pasirengimas baliui perkelia antros dienos linksmumą į pirmą vakarą! ;)
Tik pasirengimas turi būti pasirengimas - darbas koks, ne tik serviravimas. Tikrinta praktikoje ;)
Scania, pritariu. Darbas - suartina.
Cha, paaiškinkit tokiam kvailiui, kaip aš, KAIP su visu šituo dera degtinė??? Juk čia Vidurinės Azijos patiekalas... Gal priminti vyraujantį tikėjimą tame regione? Na, o šiaip aš negalėčiau tokio daikto valgyti, nes, visų pirma, nevalgau mėsos, visų antra NEKENČIU svogūnų, visų trečia, hmm, šiaip nenorėčiau.
@Partizanas - ten gi ne musulmonai, ten socializmo statytojai! Kad ir buvę :D
Ką čia ir aiškinti...
O juk Partizanas, turi būti pasiruošęs visokiems netikėtumams... ;)
Taškentas - gana pasaulietinis miestas. Ten ne Azija, greičiau Rytų Maskva buvo...
mjooo... aukštoji akrobatika su tuo degtinploviu gaunasi... ;)
Ne, Grumlinai, svarbiausia plovas. Degtinė tik mažutis ingredientas...
Pavapejimas ne i tema:
Vaiku auginimas kartais iseina i nauda. Is pradziu vaikai sako as megstu ta ar kita, pamirsdami arba ignoruodami ko nemegsta. Po to ateina zavi paauglyste, kur pagrindinis zodis buna NEKENCIU - butent didziosiomis raidemis, kad visas pasaulis zinotu, kaip svarbi viena ar kita tema ar maistas yra paauglio gyvenime. Kartais zmones uzstringa tame gyvenimo tarpsnyje ir buna keista i juos ziuret. Bet dazniausiai jis isaugamas. Man idomiausia ziuret, kad mano dukra jau perejo prie mazuju raidziu ir vis dazniau pradeda vartot zodi nemegstu.
P.S. tiesa mano dukra taip pat jau nebevegetare :) net idomu matyt kiek daug lygiagreciu gyvenimu. Tuo tarpu, kai pats tai pergyvenau nemaciau - gyvenimo stebejimo grozis :)
;)
Užmiršau paminėti - plovas tai lėtas maistas. dabar tai madinga.
Taip, esu paauglys... Tikiuosi, toks visada ir liksiu. Tai žymiai geriau, negu būti suaugusiu, nes suaugę niekuo nebesistebi ir nebenori kovoti.
Stebimės Pasauliu ir kovojam, nors 50:)
Apie paauglius parašiau atskirą pranešimą šiandien.
Rašyti komentarą