2012 m. rugpjūčio 23 d., ketvirtadienis

Nuorodų kova su žemėlapiu


  


Dar Rumunijoje teko stipriai susikauti su savo pasitikėjimu vyriška logika.
Įprastai atsispausdiname tokį žemėlapuką kaip privažiuoti prie norimos vietos. Į Turdą, kur yra didingoji  druskų kasykla Salina Turda, įvažiavome pagal žemėlapį.
Deja nuorodos gatvėse rodė važiuoti visai ne ten, kur rodo žemėlapis. Pasidavėme.  Nors ir su nerimu.. Tiek dešimtmečių buvau linkęs pasikliauti savo gebėjimu orientuotis žemėlapiuose ir štai va. Mano buvusio geografijos mokytojo triumfo akimirka ištiko netikėtai ir jam jau nežinant. Aš  važiavau ne pagal žemėlapį.
Radome įėjimą į Salina Turda. Tai buvo įėjimas modernus, bet visai laukuose už miesto. Miesto galima sakyti jau net nesimatė. O tuo tarpu keistasis antivyriškailogikai  žemėlapis tvirtino, jog šimtą metrų aplink įėjimą į Salina Turda yra bent keli pensionai. O čia kalvos, krūmynai ir kukurūzų  laukai. Jokio namelio  nė padujų.
Triumfavo ir Balkanų moteris. Vyriškis jos pasirodo į kelionės pabaigą nusilpo ir  pablūdo. Sakė duok man pažiūrėti. Pažiūrėjo. Paklydai arba miestą perstatė – konstantavo. Ir liepė ieškoti nakvynės vietos kur nors mieste, nes čia visiški  laukai ir ji čia su vaiku nemiegos.
Grįžome į miestą ir sutelkęs valią bei paskutinius pasitikėjimo savimi likučius bei ironiškai stebint moteriškei vėl iš naujo pravažiavau nuo miesto pradžios, bet ne pagal nuorodas į Salina Turda, o pagal savo žemėlapį.
Žemėlapis privežė ten kur reikia. Mes vėl buvome prie Salina Turda įėjimo, keli kilometrai nuo ankstesnio įėjimo. Kas per bl...ramiai pagalvojau. Pensionų nakvynei buvo aplink pilna ir viename jų paklausiau vietinio. Kame kampas, kuri tikra Salina jų gatvėje ar už miesto?
Turdietis pažiūrėjo į mane kaip į durną. Tai jūs pirmą kartą? Pasitikslino.
Tai abu įėjimai yra į tą pačią kasyklą, kasykla yra visur aplink miestą ir už miesto. Ji labai didelė, nuo romėnų laikų. Kasėme druską 2000 metų visai Europai čia.
Ir kai kitą dieną patys jon nuėjome, pamatėme iškastos uolienos tūrius, paplaukiojome valtele požeminiuose ežeruose ir pasisukome apžvalginiame požeminiame Velnio rate – patys supratome. Tik gerai kad nėjome iš vakaro eksursijon, nes būtume neužmigę virš Salinos. Prabijotume visą naktį prasmegti.
Moralas toks: pasitikėti vyriškos logikos jėga, net kai moterys šaiposi ir įėjimas ne ten. Visada rasi teisingą įėjimą.
Tik nenukrypk nuo savo kelio.
Rašyti komentarą