Karpatų genijus
sukūrė vieną bjauriausių soclageryje slaptųjų policijų – sekuritatę. Kalbama kad
sekuritatę informuodavo kas ketvirtas rumunas. Tai buvo geriausias rezultatas
soclageryje, net geresnis
rezultatas nei Štazi, ten tik kas 6,5
informuodavo. Ir mes to paragavome, nors praėjo jau daugiau nei 20 metų po šių
organų išformavimo.
Balkanų moteris
kaip visada buvo teisi. Ji siūlė - į pietų kurortinį miestą reikia įvažiuoti
rytą atsipalaidavus, vaikus ir moteris paleisti į pliažą, o vyrams neskubanr bei gerai apžiūrint rinktis
nakvynę. Mes gi pamatėme namą su vaikų aikštele, lauko virtuve bei trandafilais
ir užkibome. O dar šeimininkė pasiderėjo taip rumuniškai – prašė 70 lėjų už
kambarį ir sutiko iškart kai pasakiau – 60. Tik parodė neskriausti trandafilų.
Buvo karšta ir mums vyrams vieta buvo tinkama. Moterys kiek pasiraukė, bet irgi
sutiko. Jūra netoli. Karšta. Vaikai
zyzia. Pliažas laukia.
Šeimininkė buvo
visiškas Karpatų genijaus laikų produktas.
Ėjo iš paskos ir
sekė ką veikiame. Ypač sekė vaikus. Visus sekė kas artėjo prie trandafilų.
Neleido mums
suptis sūpynėse. Vaikams leido, bet nesmarkiai.
Kai pasinaudojome
jos dukros kompu iškart puolė kaip žvėris ir nusirašė visus duomenis. Jeigu ką.
Kiek padžiūvusisu
rūbus puldavo atnešti mums, kad neužimtų vietos ant virvės.
Kilimėlį guminį
duše neleido dėtis po kojomis, jis buvo pagal ją dėl grožio, o ne kad grindys
slidžios ir atkakliai padedamas kaskart
po gėlyčių vazonu. Net Balkanų moteris pavargo kautis (nes karštis +35) ir
nebekilojo paskutinėmis dienomis kilimėlio, nes sekuritatės informatorė kovojo
su savo klientais kietai. Nuo ryto iki vakaro.
Tik už poros namų
buvo puikiausias viešbutukas su gera
kava, maloniais šeimininkais ir vaikų
aikštele. Būtume netingėję gyventume
ten..
Ir dar ta
šeimininkė mus pasiuntė kitiems sekuritatės agentams į nagus susidorojimui. Mūsų
šeimininkės paklausėme kaip patekti į
Techirgiolo ežerą gydytis purve ir kaip tai daroma. Tačiau ji mokėjo tik rumuniškai, o mes kitomis
visomis kalbomis. Tai supratome prieiti
prie ežeras tik per vartai, mokėti pinigas, eiti prie ežeras, teptis, po to
maudytis, ten nudizmas, nes reikia viską ir visur išsitepti. Dar kažką aiškino,
bet mes jau numojome ranka. Rasime kaip nors patys...
Radome. Apšepusi
purvo gydykla ant ežero kranto buvo tikrai nuo Čaušesku laikų. Į kairę moterys, į dešinę vyrai, o kas nori
kartu – per vidurį. Mes patraukėme į vidurį. Kadangi šeimininkė sakė nudizmas
tai greitai iššokome iš rūbų ir išsipurvinome kaip pridera – visur ir viską. Moteris, ypač su
šiuolaikiniais virvelinio tipo
apatiniais rūbais ir ištepta purvu kruopščiai, yra neaiški. Ar ji nuoga ar ne.
Be akinių aš ir nelabai mačiau. Norint išsiaiškinti reikia priartėti nepadoriai
arti. Aš neartėjau.. Kai kurių krūtys
labai ryškiai svyravo, tai tos matyt buvo nuogos. Deja, vyrai pagal savo anatominę sandarą turi kai kuriuos
išdavikiškus daiktus. Ir net gerai išteptas purvu vyras matosi nuogas ar ne.
Kelias minutes
mes su BM ramiai pastovėjome ir staiga pasigirdo baisūs šauksmai nuo kasos. Atlėkė du žmonės sekuritatės veidais
ir pakėlė rumunišką triukšmą. Būtų prieš 20 metų – būtų ko gero nušovę.
Pirštais parodė kur blogis bei siaubas. Mes abu supratome ir greitai
užsitraukėme ant storo purvo sluoksnio apatinius. Žestais ir mimika buvo mums išaiškinta užsidėti akinius ir kad nudizmas yra tik vyrų ir moterų
atskiruose skyriuose, kurie į dešinę
arba kairę. Čia centre galima tik topless moterims. Jos tada dar nenuogos.
Žemiau bambos jokių topless.
Taigi moralas. Rinkitės nakvynę Eforie Sud kurorte bet kur tik ne Karmen Sylva gatvėje name 13A. Informaciją
gaukite tik iš kalbančių kokia užsienio
kalba ir trandafilai yra rožės. Ir paklauskite šeimininkės ar ji pasiilgusi
Čaušesku laikų. Jei pasakys da (rumuniškai taip) – tai maukite iš ten kuo
greičiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą