2012 m. rugsėjo 10 d., pirmadienis

Atsargų valdymas arba virvė





Šių laikų verslo mokytojai diegia įvairius naujas biznio valdymo modelius. Vienas jų atsargų valdymas. Na bet pamenu prieš 30 metų mes labai sėkmingai tą taikėme praktikoje be verslo mokytojų patarimų už dideles babkes
Atsargas, kurias nešiesi į kalnus, labai lengvai ir efektyviai gali sumažinti be jokio matematinio modelio. Nes atsargas reikės neštis pačiam ant savo vargšų pečių ir kojų. Tai paprasto nematematinio pakilojimo ranka būdu sėkmingai atsargas susimažini dar iki išvykimo. Išvykoje natūraliu būdu atsargos mažėja, bet dar niekada nėra buvę tobulai suruoštos ekspedicijos. Pamenu vieną kartą buvau labai persistengęs. Tada keliavome į Fanus, Tadžikijoje. Kalnų turistai naudojo sovietų laikais  tokius sunkius kalnų batus – vibramus. Jie svėrė gana daug. Racionalizavau. Įdėjau vietoj vienų vibramų dvi poras paprastų tarybinių basketkių. Jos lengvos, o jei plyš – turiu atsargą. Dar pakilojau virves kopimui, paskaičiau žygio aprašymą, aprašymas buvo trumpas, be nuotykių ir optimistinis, kaip ir nereikia tokio baisaus svorio. Palikome namie. Ne pirmą kartą vaikštom, nebūtina. Tik II kategorijos žygis galų gale.
Ir tikrai kalnuose tos sunkios virvės neprireikė. Bet liko dar  Kaznoko perėja. Netoli 4 km aukščio, bet beveik 4. Ir Dvojnaja, ta 4200 metrų aukščio. Turėjome pagal aprašymą lengvu šuoliu jas  įveikti. Deja, kai įžengėme į priešperėjinį cirką kiek pastėrome. Iš visų pusių cirką supo aukštos uolos ir tako užlipti be virvių nesimato.
Aš kaip patyręs vedlys visus  nuraminu:
        Prieisime arčiau – pamatysime taką. Kalnuose taip visada, iš tolo baisu tiktai...
Po poros valandų daropojome iki tako kuris baigėsi ties stačia uola. Kaznoko perėja kabojo virš mūsų kokių 20 metrų. Keli entuziastai pabandė paieškoti kelių aplink. Nėra. Didžiulis platus cirkas apačioje bolavo neliestu ledu ir sniegu. Jokios turistų alpinistų grupės nesimatė iki pat horizonto linijos. Pasakiau oras geras, saulė, deginamės ir laukiame. Gal kas praeis. Su virvėmis. Patiklios grupės moterys taip ir padarė. Vyrai rūsčiai tylėjo.
Ir tikrai po valandos pasirodė toli apačioje judantys taškai. Po dviejų priartėjo tikri turistai-alpinistai, kurie nevaldė atsargų. Jie nešėsi virves. Su jomis bei jais ir užlipome iki perėjos.
Turistai-alpinistai labai pagarbiai atsiliepė apie mūsų nordišką charaterį;
-         Ну вы ребята и циркачи. Таk на снегу и ждали бы? нервы у вас железные
-         Na jūs vyrai ir cirkininkai. Taip ant sniego ir pratūpėtumėte? Geležiniai jūsų nervai.
Atsiskaitėme su gelbėtojais spiritu užlituotu tada dar Kapsuko pieno kombinate į atseit kondensuoto pieno skardinę. Tad išsiskyrėme patenkinti vieni kitais.
Kita atsargų valdymo dalis – basketkės - pasiteisino. Nors kelis kartus slysterėjau...Vienos plyšo, o atsarginės  atlaikė iki kelionės pabaigos.
Bet galvojate aš čia apie kalnus, ne – aš apie atsargas. Bet koks krizinis ir dabar madingas kaštų  mažinimas bei taupymas kada nors privalo baigtis. Nes kaip matote iš pavyzdžio gali baigtis ir blogai....

Rašyti komentarą