Otkatas įvertintas kaip gėris

Nekiekvienas  otkatas yra blogis. Štai istorija kurioje paėmėme su kolega otkatus, bet vadovybė vis tiek su ašara akyje dėkojo už tokius veiksmus.

-         Niekaip neleis, neduos pinigų, tiek žmonių, moterys vyresnės ir visokių pažiūrų, - prieštaravo kolega A., šiaip jau labai bijantis žengti žingsnį į kairę arba dešinę. .

-         Tai mum pinigų prašyti  nereikia, paimsime iš visų otkatus ir mums užteks, - paaiškinau aš.

O kadangi buvome gavę sąmatą aiškią ir nurodymą padaryti šventę visai firmai įspūdingą bei nestandartinę, o  ir krizė dar buvo negirdėta žodis, tai galų gale sutarėme otkatai  bus. Darom.Visi šventės sąmatos pinigų gavėjai  išgirdę koks  reikalas vieningai paaukojo otkatus kas 10, kas 5 procentus. Bet slapta.

Parengėme žaidimus, paintbolus, sumo, vaišes, šokius, namukus prie gražaus Aukštaitijos ežero ir paskelbėme, kad šventė prasidės oficialia dalimi. Pusė valandos, o po to jau tikrasis timbildingas.

Susirinko iš viso Lietuvos virš 200 žmonių. Netgi suradome  prie to ežero stalinistinio  dar stiliaus salę, tokią laiko smarkokai paliestą, bet su tribūna pranešimams. Firmos darbuotojai  rinkosi nenoriai, jau buvo paduotas alus, lauke gražu ir šilta,  net gendiras vos atsliūkino, nustebęs tiesa, kad ne jis tribūnoje su grafinu ir vandeniu stums kalbą. Bendra nuotaika buvo tokia:  nu va pašnekės apie pasiekimus,  o tada pavarysime per gėrimus ir žaidimus. Kad tik ne per ilgai.

Pirmam pranešimui išėjo graži nematyta mergina. Pasidėjo lapus su tekstu, išgėrė vandens iš grafino  ir užgrojo muzika.

I r j i pradėjo mesti nuo savęs rūbus. Vis pasislėpdama už tribūnos. Ir dėkingi darbuotojai suūžė vieningai achh, kai ji pabaigoje nusimetė viską, bet pasislėpusi už tribūnos. Pažiūrėjo į mus, mes davėme otmaškę, varyk, ir ji išėjo visa  Ievos kostiumu ir dar gerai nuoširdžiai  pavarė šokių judesių. Vienžo vyrų  akims tikra ambrozija.

Kas žinojo organizatorius vis pažiūrėdavo į mus pastėrusiomis akimis. Bet gendirui patiko, pasakė kolega A. Jis jautė gendirą visais dūšios fibrais, gendirui kaifas ir mes atsipalaidavome antram numeriui.

Jame  išėjo dailus vyrukas. Čia jau gendiras smerkiančiai pažiūrėjo į mus. Tada dar nebuvo homomados. Mes sušnibždėjome – moterims gi... Vyrukas moterų pusę  pagyvino, bet stringams jam nedavėme  otmaškės. Vyrai erzėjo kėdėse.

Trečias numeris vėl nuoga gražuolė. Čia jau tauta atsipalaidavo ir mojavo alaus bokalais gyvai pritardama. Puiki oficiali dalis – visi spaudė mums rankas, gaila kad tik pusvalandis...

Gendiras pareiškė  tik vieną pastabą:

-         Iš kur gavote pinigų striptizui, sąmatoje tai nebuvo?

-          Nu jūs sakėte nustebinti, tai mes ir nustebinome....

-         Na taip...bet su jumis jau reikia atsargiai žiūriu...