2012 m. rugsėjo 10 d., pirmadienis

Kalvarijų žąsys: Дуб




Einant nuo Aušros vartų link Halės turgaus pamačiau Gruzijos vėliavėlę ir užrašą Gruziniška duona. Tikrai viduje kvepėjo skaniai bei svyravo vos ant kojų pastovintis nuo mažumo ir bendro nusilpimo gruziniškai atrodantis senukas (tamsaus gymio, su didele nosimi). Aha, supratau tikras gruzinas savininkas. Ne, tuoj atsirado ir žmogus su treningu, lietuvis, atrodantis kaip provincijos bachūras apie 1995 metus. Jis savininkas - iškart supratome.
Na bet aš dukroms pažadėjau – ragausime chačapuri, tai ir užsisakėme. Paliegęs gruzino vaidmens atlikėjas  pasakė пять минут. Na mes ir nutarėme palaukti.
Žmogus su treningu sulaukė tuo metu savo  draugo, gavusio kiek supratome ką tik dovanų sūnų iš žmonos. Virtuvė ir visi kiti už prekystalio puolė daužtis šampano  taurėmis  su laimingu tėvu, mes kukliai laukėme kamputyje chačapurio.
Gavome keturis šiltutėlius chačapurius, bet paprašiau kur nors juos sudėti. Treninginis pasiūlė seną dėžę nuo majonezo Vilnius. Negi karštus nešiu rankose - paėmiau. Aišku pigūs – 4,5 lito. Tešla Mantingos  standartinė. Jokių žolyčių. Sūris – sūrio produktas. Kiek supratau - pigus ir greitas būdas užkalti babkes gruziniškais lietuvių sentimentais.
Šioje vietoje dar  treninginio  svečio paaiškinimas  ką švenčia gruzinui:
-         Cын родился  - Ажуолас имя, -  ir po pauzės,  kad būtų aiškiau gruzinui išvertė, -   Дуб.
Kepykloje stojo nejauki tyla. Kažkaip Ąžuolas skamba šauniai, o išvertus visai prastai.

 Taip ir šitas biznis, prasidėjo gera idėja, o jos įgyvendinimas tuoj duos priešingus nei tikėtasi rezultatus. Bent jau aš negrįšiu. Žodžiu ne tik  draugelio sūnus – Ąžuolas, bet ir kepyklėlės savininkas – Дуб.
Rašyti komentarą