2013 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Katinų gydymas



Mūsų katė taip rėkia, taip rėkia  kai grįžti namo. Duok greitai valgyti arba duok greitai meilės. Palyginti triukšmą galiu su kokiu tremtinių – čečėnų grįžimu namo iš Kazachstano kai visas aūlas sutinka su lezginka ir armonika. Aš kaip žmogus šiek tiek inteligentiškas  pasiūliau Balkanų moteriai kreiptis į kačių psichoterapeutą, nes mes neatlaikysime tokio širdį draskančio jos rėkimo.
Ir nurodžiau savo motinos pavyzdį, kuri išgydė savo korniš reksą.
Katinai korniš reksai tai keisto angliško humoro - pasityčiojimo iš gamtos pavyzdys, o tas korniš reksas, kurį augina mano mama, tai dar nukrypimas nuo korniš rekso standarto, totalus  gamtos brokas. Nukrypimo nukrypimas. Pailgas kaulėtas nakties košmaras be tikro katino ūsų..
Bet nuo to negražumo jau net gražus. Žinote  kaip būna iš visiškos bėdos: negražiame stengiesi įžvelgti bent jau dvasinį grožį.
Ir štai šio skeletinio katino pilvas pradėjo pilnėti.  Visa  šeima džiūgavo  - katinas bus riebus ir geras. Nes jau katuko charakteris buvo tikrai net bjauresnis nei išvaizda. Purkštė ant visų nenamiškių. Taip vadinamas miauksėjimas priminė neužsivedančios pokarinės polutorkos krenkštimą kai suki jos motorą su tokiu metaliniu strypu, kad užsivestų....Visą laiką šalo. Laimei vonios grindys buvo šildomos. Tai ten dienų dienas  vegetuodavo kaip daržovė.
Bet korniš rekso leisgyvumas pradėjo kelti įtarimų. Juolab kačių knygose rašoma apie gyvą, linksmą korniš reksų būdą. Ir tikrai  gydytojai  rado  pilną katino organizmą pūlių, iš čia  kilo jo apvalėjimas ir leisgyvumas. Būtų nudvėsęs  po kelių dienų.
Prasidėjo gydymas, pūlių traukimas, lašelinės, adatų badymas  ir operacijos. Kiek mama sukišo katino gydymui pinigų nežinau. Bet iš liūdno mamos kinkavimo galva supratau – labai labai labai daug. Net  veterinarų klinika jau kelis paskutinius kartus priėmė nemokamai, nes gėda jiems lupti už katuko gydymą tokius pinigus iš pensininkės.
Mama sakė kiti negeri žmonės iš karto užmigdo savo augintinius kai išgirsta gydymo kainas...
Taigi katukas pasveiko, pradėjo prašyti dviejų centų monetų ir tuo parodė už ką jį reikia mylėti.
Tas negražus  džiūsna katukas moka vieną fokusą už kurį moterys jį matyt ir myli. Nukrypsiu nuo temos ir pasidžiaugsiu kaip gerai  sutvarkytas mūsų pasaulis, kad mus, vyriškius,  moterys myli už keisčiausius dalykus, parodai  kokį fokusą kokiai moteriškei  ir žiūrėk susitvarkei sau visą likusį gyvenimą. Ji tave jau myli. Jį tave prižiūrės, maitins ir augins tavo vaikus.
Taigi katuko firminis fokusas. Jam paprašius tuo už širdies griebiančiu polutorkos garsu paberi ant grindų dviejų ar  penkių centų monetas. Jis jas letenėlėmis labai stengdamasis  pastato ant briaunos. Pastebiu, kad triukas retas, katinui bepirštėmis ir naguotomis letenėlėmis labai sunku tai padaryti. Taigi tą ant briaunos stovinčią  monetą  katukas pagriebia jau dantimis  ir tada  neša šeimininkei. Išdidžiai. Fokusas už kurį mylima. Visi šaukia-  oho koks  katukas ir koks šaunuolis. Visi laimingi. Net pinigų gydymui nebegaila.
O Balkanų moteris man parodė špygą už pasiūlymą dėl mūsų katės kreiptis į kačių psichoterapeutą. Durnius, pasakė, pinigų nėturi kur dėti. Amerikoniškų filmukų prisižiūrėjai.

Ir mūsų  katė kaskart kam nors iš savų pravėrus duris klaikiai teberėkia. 
Rašyti komentarą