2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Tik 20 minučių



Kalvarijų turgus gyvas. Ne kokia merdinti “Literatūros ir meno” redakcija, kur tik dulkės ir liūdni papilkėję nuo kultūrinio gyvenimo veidai... Štai šį savaitgalį vėl buvau užėjęs  turgun tik kokias 20 minučių, patikrinau. Turgus pilnas stebuklų ir gyvenimas ten putoja šampanu.
Turgaus pusė nuo Rinktinės gatvės apskritai it koks mažasis Paryžius:  antikvarai, bukinistai, keisčiausios geležėlės, koloritingi  personažai abipus prekystalių.  Tame kampe greitai ir tik  už 5 litus gali patapti  milijonieriumi. Zimbabvės banko bilietai po pusę milijono kainuoja 5 litus, o Jugoslavijos, amžiną jai atilsį, banknotai po 5 milijonus taip pat tik 5 litai.
Biržietiško alaus bare Lielupė vyrauja visiška demokratija, tik du stalai toje Lielupėje, bet apsėsti tirštai vyrų ir uodas snapo  neįkištų. Matyt  šaunūs pokalbiai bei stiprus  ir pigus alus.
O knygų pardavėjai? Štai vieną užtikau, aiškiai  kažkada buvo plačių interesų žmogus, knygos filosofinės ir šiaip įdomus  asortimentas. Apie sufijų ordinus net pavarčiau. Kai pakėliau akis pardavėjas beveik slėpėsi už medžio. Štai pagalvojau, gal jis, tas drovus pradedantis savo karjerą knygų pardavėjas už medžio, yra garsus blogeris Kreivarankis net pardavinėjąs čion  savo knygas, nes negauna padoraus darbo. Reiškia vieta su gera aura.
Taip bevėplinėjant po knygas, plokšteles ir ženkliukus (o ženkliukai kokie – Kazachstano Pionieriaus  redakcijos 50-mečiui pažymėti et cetera) pasigirsta dūžtančio stiklo garsai. Rėkia moterys. Skubu ten ir aš. Drama. Pirmas veiksmas.
Dvi moterys atakuoja ramiai stovintį volvo. Plėšia dureles.  Iš ten ištraukia gyvenimo palamdytą treningą. Treninge pasimetęs vyras su girtavimo pėdsakais veide.
Ištraukia ir moterį, kažkada iki pradedant gerti netgi gal buvusią gražia, išvadina ja kurva. Ta nustemba ir perklausia: ar štai aš kurva? Žiojasi kažką sakyti ir nesugeba. Matyt taip ir yra. Bet gerai įkvėpusi oro, atsako, pati tu kurva. Ir kitai pirštu parodo  – ir tu kurva.
Tada atvedami rėkiantys du to treningo vaikai. Vaikai rėkia – papka!
Tėvo širdis turėtų suminkštėti ir jis grįžtų į šeimą. Juk jau tuoj laikas kasti bulves.
Bet tada pasirodo kaimyninės mašinos savininkas į kurią buvo daužomi  dėl dramatinio efekto stikliukai. Treningas atakuojamas ir iš tos pusės. Dviguba ataka viršija treningo mentalinius gebėjimus ir jis patenka į stuporą. Stovi ir tiek.
Moterys rėkia tuteišiškai, tampo dureles ir treningą. Moteris, nustebusi kad ji kurva, rėkia atgal. Apdaužytos mašinos savininkas trina  paseilėtu pirštu padaužymo žymes.
Dramos matau bus ir antras veiksmas, ir atomazga policijoje. Tad palieku žiūrovų gretas. Keli veiksmai tokio aršaus dramatizmo man per daug.

Dar nueidamas pagalvoju – kuom ne Šekspyro, mūsų Viljamo, teatras Globusas tas mūsų Kalvarijų  turgus...visko yra  ir gyvenimas putoja šampanu.

4 komentarai:

—vg— rašė...

Taip, tas Kalvarijų turgaus kampas išties žavus, vertas pusvalandžio, aišku, jei nueini vienas, nes kitaip po 5 min tapsi nesuprastas.

Anonimiškas rašė...

Dėsningumas pirmas yra toks. Kai nueinu į Dzerzinskio turgu pachmielnas sestadieni tai vis arba grazos neatiduoda (nepasiulo) arba pirkinius uzmirstu paimti. Antras dėsningumas, kad turguje yra nuolaida pazistamiems,kaimynams, tuteisiams, pastoviems klientams, taciau nepasideresi, nenuleidzia, o jei nuleidzia, tai simboliškai. O baisusis dėsningumas yra tai, kad daug buvusių kalinių slankioja, kuruie serga atvira tuberkuliozės forma ior garsiai koseja ir spjaudosi, gali pasigauti, ypac nuo Rinktines puses, ar prie to stalo su alum. Kazkaip tokie mano ispudziai vidutyje savaitės.

Anonimiškas rašė...

Man čia dar taip trūko Kalvarijų moteriškių, jau kiek giliau turguje, kurios visos pardavinėja lietuviškus vaisius ir daržoves: ir obuoliai lietuviški, ir cukinijos, ir arbūzai, ir bananai... Bet paklausus visos palinguoja, kas 'pas tą' šalimais tai viskas iš Lenkijos...

Gyvenimo Stebėtojas rašė...

Visi trys kolegos labai gražiomis detalėmis papildėte tekstą.