Kalvarijų turgus
gyvas. Ne kokia merdinti “Literatūros ir meno” redakcija, kur tik dulkės ir
liūdni papilkėję nuo kultūrinio gyvenimo veidai... Štai šį savaitgalį vėl buvau
užėjęs turgun tik kokias 20 minučių,
patikrinau. Turgus pilnas stebuklų ir gyvenimas ten putoja šampanu.
Turgaus pusė nuo
Rinktinės gatvės apskritai it koks mažasis Paryžius: antikvarai, bukinistai, keisčiausios geležėlės, koloritingi personažai abipus prekystalių. Tame kampe greitai ir tik už 5 litus gali patapti milijonieriumi. Zimbabvės banko bilietai po
pusę milijono kainuoja 5 litus, o Jugoslavijos, amžiną jai atilsį, banknotai po
5 milijonus taip pat tik 5 litai.
Biržietiško alaus
bare Lielupė vyrauja visiška demokratija, tik du stalai toje Lielupėje, bet
apsėsti tirštai vyrų ir uodas snapo
neįkištų. Matyt šaunūs pokalbiai
bei stiprus ir pigus alus.
O knygų
pardavėjai? Štai vieną užtikau, aiškiai
kažkada buvo plačių interesų žmogus, knygos filosofinės ir šiaip
įdomus asortimentas. Apie sufijų
ordinus net pavarčiau. Kai pakėliau akis pardavėjas beveik slėpėsi už medžio.
Štai pagalvojau, gal jis, tas drovus pradedantis savo karjerą knygų pardavėjas
už medžio, yra garsus blogeris Kreivarankis net pardavinėjąs čion savo knygas, nes negauna padoraus darbo.
Reiškia vieta su gera aura.
Taip
bevėplinėjant po knygas, plokšteles ir ženkliukus (o ženkliukai kokie –
Kazachstano Pionieriaus redakcijos
50-mečiui pažymėti et cetera) pasigirsta dūžtančio stiklo garsai. Rėkia
moterys. Skubu ten ir aš. Drama. Pirmas veiksmas.
Dvi moterys
atakuoja ramiai stovintį volvo. Plėšia dureles. Iš ten ištraukia gyvenimo palamdytą treningą. Treninge pasimetęs
vyras su girtavimo pėdsakais veide.
Ištraukia ir
moterį, kažkada iki pradedant gerti netgi gal buvusią gražia, išvadina ja
kurva. Ta nustemba ir perklausia: ar štai aš kurva? Žiojasi kažką sakyti ir nesugeba.
Matyt taip ir yra. Bet gerai įkvėpusi oro, atsako, pati tu kurva. Ir kitai pirštu
parodo – ir tu kurva.
Tada atvedami
rėkiantys du to treningo vaikai. Vaikai rėkia – papka!
Tėvo širdis
turėtų suminkštėti ir jis grįžtų į šeimą. Juk jau tuoj laikas kasti bulves.
Bet tada pasirodo
kaimyninės mašinos savininkas į kurią buvo daužomi dėl dramatinio efekto stikliukai. Treningas atakuojamas ir iš tos
pusės. Dviguba ataka viršija treningo mentalinius gebėjimus ir jis patenka į
stuporą. Stovi ir tiek.
Moterys rėkia
tuteišiškai, tampo dureles ir treningą. Moteris, nustebusi kad ji kurva, rėkia atgal.
Apdaužytos mašinos savininkas trina paseilėtu
pirštu padaužymo žymes.
Dramos matau bus
ir antras veiksmas, ir atomazga policijoje. Tad palieku žiūrovų gretas. Keli
veiksmai tokio aršaus dramatizmo man per daug.
Dar nueidamas
pagalvoju – kuom ne Šekspyro, mūsų Viljamo, teatras Globusas tas mūsų Kalvarijų
turgus...visko yra ir gyvenimas putoja šampanu.
4 komentarai:
Taip, tas Kalvarijų turgaus kampas išties žavus, vertas pusvalandžio, aišku, jei nueini vienas, nes kitaip po 5 min tapsi nesuprastas.
Dėsningumas pirmas yra toks. Kai nueinu į Dzerzinskio turgu pachmielnas sestadieni tai vis arba grazos neatiduoda (nepasiulo) arba pirkinius uzmirstu paimti. Antras dėsningumas, kad turguje yra nuolaida pazistamiems,kaimynams, tuteisiams, pastoviems klientams, taciau nepasideresi, nenuleidzia, o jei nuleidzia, tai simboliškai. O baisusis dėsningumas yra tai, kad daug buvusių kalinių slankioja, kuruie serga atvira tuberkuliozės forma ior garsiai koseja ir spjaudosi, gali pasigauti, ypac nuo Rinktines puses, ar prie to stalo su alum. Kazkaip tokie mano ispudziai vidutyje savaitės.
Man čia dar taip trūko Kalvarijų moteriškių, jau kiek giliau turguje, kurios visos pardavinėja lietuviškus vaisius ir daržoves: ir obuoliai lietuviški, ir cukinijos, ir arbūzai, ir bananai... Bet paklausus visos palinguoja, kas 'pas tą' šalimais tai viskas iš Lenkijos...
Visi trys kolegos labai gražiomis detalėmis papildėte tekstą.
Rašyti komentarą