Mes galėjome prisivalgyti bizonžuvių

Kadangi mėgstate mano netikėtas pabaigas tai dabar pradėsiu nuo netikėtos pabaigos. Šią vasarą nuogas maudytis Elektrėnų mariose neišdrįsau. Nors Balkanų moteris nurodė atkampią vietą ir  leido.

Bet kai nuo pabaigos tai net mano protingiausias skaitytojas nieko nesuprato. Literatūros mokslas teisus. Tekstas turi prasidėti nuo pradžios. 

Pradedu nuo pradžių.

Socializmas yra puiki politinė sistema. Nes nori visais vienodai pasirūpinti, na bent jau tais kurie juo tiki. Taigi visos tos  pažangios  sistemos visus svajoja po lygiai ir gausiai aprūpinti  gėrybėmis. Tam reikia Karakumų kanalų, Mičiurino ir Sibiro upių nukreipimo į Azijos dykumas. Atrodo tokioje vargšėje stabilaus žemės ūkio Lietuvoje jau nebuvo  ką tobulinti. Cha, apsirikote. Šviesus rytojus mūsų laukė  ne tik kukurūzų bei koksagyzo pasėliuose pokario kolūkiuose. Mus į šviesų rytojų vedė  ir Sosnovskio barštis. Tai dabar juo baisimasi kaip nuodingu ir pavojingu augalu, kurio syvų lašas nudegina žmogaus odą ir šiaip jame dar kupina įvairių siaubingų europėnams  iš ES savybių. Tačiau tarybiniam  žmogui tas tolimų kraštų augalas tiko.  Barštis  buvo įvežtas Lietuvon kaip gerą pašaro kiekį duosiantis augalas. Karvių socialistinis maistas. Tai turėjo būti eilinė tarybinio mokslo pergalė.

Dabar jau artėjame prie Elektrėnų. Kažkada Zoologijos instituto akvariume (buvo toks prie Verkių rūmų) apie 1975 metus teko matyti milžiniškas rainas žuvis – bizonžuves. Dar kažkokias ten stebuklingas žuvis rodė. Tais ar  kiek vėlesniais  metais Sovietų Sąjungoje buvo partijos parašyta  Maisto programa ir pagal ją visi tarybiniai žmonės galų gale būtų buvę  pamaitinti po 50 metų socialistinio  išgyvenimo kurso.

Taigi tame institute  įstrigo mano galvon savo sveiku dydžiu keistosios žuvys bizonžuvės. Tarybiniai mokslininkai išsišiepę frankenšteiniška šypsena mums žadėjo jas kiek paauginti Elektrėnų mariose ir tada paleisti visų socialistinių lietuvių džiaugsmui į kitus vandens telkinius  Lietuvoje. Elektrėnų marios anais  laikais bvuo intensyviai šildomos (taupiame kapitalizme jau nebe taip) ir žiemą,  tad aktyvus tarybinis mokslininkas puikiausiai galėjo įgyvendinti visas savo naktines vizijas, kuriose bizonžuvėmis ir kitomis keisčiausiomis iš visų pasviečių surinktomis  žuvimis bus sočiai pamaitinti tarybiniai žmonės. Pagal Maisto programą.

Dabar to instituto nebėra. Akvariumo likimo irgi nežinau. Bet kai stebiu važiuodamas per Lietuvą  džiugiai išsidauginusius Sosnovskio barščius, tai nežinomas bizonžuvių, suleistų į Elektrėnų marias, likimas mane kiek neramina. Jei Sosnovskio barštis taip agresyviai išsikėtojo, tai į kokias baisybes galėjo išmutuoti  rainos ir tada jau gana keistos didelės bizonžuvės?

Taigi Elektrėnų mariose plaukioju atsargiai, jokiu būdu ne nuogas, nes ką ten žinai, kas gali išnerti iš socialistinio mokslo tamsiųjų gelmių ir su kokio aštrumo dantimis...