2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Knygų klubas - 1



Pats aš niekada  nesėdėjau, tai balta dėmė mano biografijoje ir beveik gėdinga. Na kelis kartus jau beveik reikėjo džiovintis sucharikus, bet  grotuoto likimo pirštas  pralėkė pro mane obuolmūšiais žirgais. Šias knygų klubo istorijas apie įkalinimo įstaigas papasakosiu pirmu asmeniu, nes man prie tekilos butelio papasakojo geras pasakotojas, tai beveik nieko nereikia keisti.
Visa laimė, kad Pravieniškėse mus pirmą kartą patekusius sodino į vieną kamerą.
Dar kol buvau Lukiškėse  tai buvo pakliūvęs kameron toks visiškas persibadęs narkomanas, jis nemiegodavo naktimis, staugdavo ir dejuodavo. Jau ne šio pasaulio gyventojas. Tai su tokiu jau baisu. Ir Pravieniškėse kitose kamerose girdėdavosi beveik kasdien muštynių garsai ir riksmai. Pas mus buvo ramu, visi mes skaitėme knygas (buvau atsivežęs apie 18 knygų). taip ir praminė mus knygų klubu.
Paeiliui ir papasakosiu apie savo kameros draugus. Kazys, 36 metai, iš Zarasų. Straipsnis 140, už smurtą artimoje aplinkoje. Tai daugumos pirmą kartą sėdinčių straipsnis. Gamtos vaikas, beveik niekur nedirbo, gyvena iš miške surinktų ir nušautų gėrybių. Kai tik prasidėjo laisva Lietuva, motina veždavo latviškas prekes į Lenkiją. Jam tada buvo 15 metų kai dingo Lenkijoje motina. Taip tyliai be jokios žinios, joks gandas net neatėjo, seneliai lyg ir pabandė ieškoti, bet vangiai. O jis paauglys, na  nėr ir nebėr motinos, ką bepadarysi. Kai jau buvo pilnametis, apie 19, vieną dieną jiems į namus paskambino moteris  ir sako:
-         Labas. Nepažinai, Kazy?
-         Ne,  - sąžiningai atsakė Kazys.
-         Mama aš tavo būsiu.
Mama beprekiaudama Lenkijoje  latviškomis prekėmis netikėtai tapo nėščia nuo vieno lenko, labai bijojo pasisakyti savo griežtiems tėvams, kad vėl benkartukas. Tai ir apsigyveno patylomis  su tuo lenku. Gyvena gražiai. Lenkas mamą vedė. Kazys buvo nuvažiavęs aplankyti naujai atsiradusių giminių Lenkijoje.
Tai šis gamtos vaikas labai bijojo sėdėti Pravieniškėse, prisiklausė kaip elgtis, prisirinko žargono ir pirmą kartą įėjęs iškart ryžtingai nuo durų paklausė:
-         Tai kur mano škonkė.
-         Lova,  - atsakiau, -  tavo lova bus čia. Ramiai. Pas mus čia knygų klubas. Visi pirmą kartą sėdi.

(bus daugiau)
Rašyti komentarą