2015 m. kovo 30 d., pirmadienis

Šokau ir dainavau, pagaliau



Visais laikais nei vienas muzikos mokytojas net neįtarė, kad turiu nors kokius muzikinės klausos rudimentus. Šokti? Net meška cirke nelabai sugebėčiau dirbti.
Bet. Visada sakiau – anksčiau ar vėliau gyvenime privalo pasisekti. Tereikia atsipalaiduoti ir laukti. Vakar  šokau ir dainavau TV ekrane.
Vakar malėmės su maže “Chorų karų” filmavime ir prie mūsų priėję žmonės paprašė mūsų pašokti ir padainuoti kartu su aklųjų choru. Na aš tikrai  nelabai gerai matau, tą iškart pripažinau. Dainuoju dar blogiau. Tad tik pasitikslinau: 
-         Bet jie juk visi gerai dainuoja? O man neleisdavo dainuoti niekas niekada.
-         Nieko, jūs mojuosite balionėliais, galite ir nedainuoti. Daina “Stand by me”. Ten nėra ką dainuoti, tik svyruoti.
Taigi aš buvau nusamdytas šokti kordebalete, nes užmiršau pasakyti, kad ir šokti net Balkanų moteris  manęs neišmokė. Nors valso žingsniukus buvo kreida ryškiai išbraižiusi ant grindų.
Taigi vakar jei TV ekrane per Chorų karus aklųjų chore matėte dar ne visai aklą, raudonu megztuku  vilkintį labai laimingą artistą su keturiais balionėliais už viso choro nugarų – tai buvau aš. Kažkiek net pataikiau svyruoti. BM tvirtino, kad 4 balionėliai paskutinėje eilėje pataikė pasvyruoti visus penkis paskutinius "Stand by me" taktus. Mažė svyravo  priekinėje eilėje.

Gyvenime visada  pasiseka, tik tereikia kantriai  sulaukti to momento.
Rašyti komentarą