2015 m. kovo 9 d., pirmadienis

Kaip mes parašėme romaną - 1


Pirmiausia  tai man atsirado noras. Kiekviename amžiaus dešimtmetyje  ką nors įdomaus  nuveikdavau, tai dabar  atėjo baisiai  niežtintis noras parašyti didelę popierinę knygą. Po trumpos analizės išsiaiškinau, kad reikia rašyti romanus. Juos skaitytojai  dar skaito. Apsakymų ir eilėraščių skaitytojai neskaito. Tad paskambinau  į vieną mažytę leidyklytę. Sako gerai, rašyk, spausdinsime, tik 10000 litų reiktų iš tavęs. Visada įsivaizdavau, kad rašytojams moka honorarus, o ne  rašytojai moka pinigus skaitytojams, kad skaitytų.  Nors matyt vėl  atitrūkau nuo septynmyliais žingsniais šuoliuojančio progreso. Bet nutariau kreiptis į dar vieną, jau didelę leidyklą.
Didelės leidyklos bosė su atsakinga darbuotoja  sutiko mane kaip žmonės. Pavaišino restorane moderniomis salotoms iš  stiklinių (mano laikais degtinė buvo geriama iš tokių) ir paklausė:
- Nu, tai apie  ką norite rašyti?
Sakau;
-         Šnipų romanas. XIX amžius.
-         Tai kažką jau turite parašęs?
-         Ne, aš net nepradėjau, nes nežinau kaip rašomi romanai. Planą tik turiu.
-         Ai nieko, - atsakė didelės leidyklos bosė, - nelabai kas Lietuvoje ir žino kaip rašyti romaną. Na gal išskyrus ...ėėė...na....
Stojo nemaloni pauzė. Visoje lietuvių literatūroje greitai neatsirado šauniai  suregzto romano pavyzdžio. Tada aš pademonstravau romanų rašybos žinias:
-  Noriu parašyti kaip Diuma ir Balys Sruoga.
-         O, gerai,   - atsakė bosė, - tinka.
Tada dar paprašiau duoti man moteriškę, kuri man paaiškintų kas yra romanas ir taisytų nukrypimus visokius nereikalingus.
Patarėja buvo paskirta ta pati atsakinga darbuotoja. Ji paaiškino, kad 90 procentų skaitytojų yra moterys ir romane būtina meilės  linija. Tų linijų pagal planą ir buvo vos dvi, tai trečia man visai nekliudė. Pagalvojau, ogi tikrai, pagrindiniai herojai tai kieti vyrai, moterys turi sukiotis aplink tokius, tad meilės linijas laisvai įtrauksiu. Ir visi patarimai.
Sakė, atsiųsk kai ką nors parašysi. Kai atsiunčiau  beveik trečdalį romano skyrių, tai atsakinga darbuotoja  paaiškino:
-         Kažkas gali pavykti. Romano rašymas tai du žodžiai: integralumas ir intensyvumas.
Ir liepė dar perskaityti tris knygas. Velso fantasto, amerikonės iš Sanfrancisko ir ruso iš Niujorko apie knygų skaitymą. Velso fantastas visai nepatiko ir neskaičiau. Rusas patiko, perskaičiau. Amerikonės  knygos ir negavau. Parašiau pusę skyrių. Nusiunčiau.
Atsakinga darbuotoja  pasakė:
-         Jau geriau. Matau supratai  tuos žodžius apie integralumą r intensyvumą. Perskaitei tas knygas?
-         Na tik vieną...
-         Ai, tai gerai, daugiau ir neskaityk nieko. Ir rusiškų knygų neskaityk. Nes labai  rusiškai galvoji. Rašyk tik. Kuo daugiau parašai, tuo geriau. Paskui pradžią perrašysime.
Ilgai galvojau, kodėl  išrinko mane romano rašymui taip iš karto ir ilgai negalvojusios. Ir supratau - visi šiuolaikiniai rašytojai liesi, geibūs ir nukvakę nuo meno   žmogeliai. Aš buvau storas ir didelis ir ne nuo meno. Joms tai patiko. Tai yra aš patikau. Taigi šio romano atsiradimo pirma priežastis – aš gražus.






Komentarų nėra: