Iš moterų enciklopedijos: apie teritorijų užkariavimą

Pasiruošimas: ginklų galandimas teritorijos užkariavimui vyksta nuo pat merginos sąmoningo gyvenimo pradžios.
Ginklavimasis: retam moterų giminės egzemplioriui gamta duoda visus ginklus iškart, kitoms tenka juos tobulinti. Bet pagrindiniai ginklai aiškūs: ašaros bei vingiuotas kūnas. Moterų kūnas padaromas specialiai vingiuotas, slėpiningas ir kauburiuotas, kad vyrai užsipainiotų jame.
Teritorijos pavergimas: kiekvienoje teritorijoje iš pradžių ganosi nieko neįtariantis laisvas vyriškis, tereikia išsirinkti romesnį, teritorija pavergiama palaipsniui, iš pradžių parodomas puikiai apsiginklavusios(kuo daugiau vingių) moters kūno gabalėlis, palaipsniui rodoma vis daugiau, kad teritorijos atstovas įjunktų, bet visko šiukštu negautų iškart. Kai aukai nuo pastangų iškrenta liežuvis ir akys padūmavę reikia greit greit jį apžieduoti ir tada teritorija jau užkariauta.
Teritorijos saugojimas: deja, kai dūmas nuo akių nuslenka vyriškos giminės atstovai taikosi žiedą nusismaukti arba išvis pabėgti. Visą laiką teks saugoti savo teritoriją ant trumpo pavadėlio. Negalima per stipriai pririšti – užsismaugs. Per laisvai - pabėgs. Teritorijos pakraščiuose slankioja moteriškės, kurios pražiopsojo savąjį. Gali nugvelbti. Bet toks moters likimas – saugoti užkariautą teritoriją. Tik gyvenimo pabaigoje kai jau teritorijos vyriškiui painiojasi kojelės, nesusigaudo galvelė ir šokinėja širdelė galima kiek atsipalaiduoti. Sprendžiant pagal demografinius rodiklius – kiekvienai moteriškei dar lieka 10-15 metelių ramaus gyvenimo užkariautoje teritorijoje jau be vyro. Manoma tai verta pastangų.