2009 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

Tėvų auginimas: filologinės problemos

Tėtė buvo labai susijaudinęs, kad moku tik žodį mama. Mano tėtė labai didelis(o aš mažytė) tai dėl viso pikto išmokau žodį te-te ir vadinu juo visus: tėtę, mamą ir katę. Suaugę keisti – dabar mama pyksta ir moko savo žodžių. Bet man patinka žodis te-te, štai tėtė jį išgirdęs mojuoja rankomis ir šypsosi, o mama manau pripras. Laikui bėgant. Šiaip jau suaugę galėtų vieningiau džiaugtis mano žodžiais. O tai dabar vienam tas pats žodis tinka, kitam jau ne. Teks pratinti.
Vyksta ir mano varžybos su sese. Tėtė liepė varžytis kuri greičiau išmoks kalbą, aš – lietuvių ar ji - lotynų. Sesuo jau sunerimo išgirdusi te-te, metė SMS rašymą ir puolė aktyviai kalti lotynų. Na bet mes dar pažiūrėsime kuri greičiau išmoks kalbą.

3 komentarai:

urvinis rašė...

Nenatūralumas prie gero neveda, nenatūralumas kenkia sveikatai.

Nenatūralu, kai vaikas verčiamas veblenti ne motinos, o tėvo gimtąja kalba. Nekrikščioniška.

Dar nenatūraliau, kai vaikas verčiamas mokytis kalbos, kuria niekas pasaulyje nekalba.

Tris ar keturias dienas bandžiau Trojų nubaust, palikt jį vienišą.
Natūralu, kad jis per tas dienas beveik nudžiūvo nelaistomas. Palazdavoti būtina periodiškai. Kartą-du per savaitę.

troy rašė...

Apvytęs?
Gal… gyvenu dabartės pasiaurintą gyvenimą: darbas, vaikai, zyzianti Balkanų moteris. Na tiesiog jau aprašiau viską aplink save, kas dar beliko, gal tik amžinos nepabostančios temos(kaip pas konjuktūrinyką Urvinį – erotika, Račas ir Tėvynė).

Buka rašė...

Ir rašytojas Jonas. :)