Buvau ir treneriu…

Kartą kelerius metus teko treniruoti ir paauglių regbio komandą, surinktą iš Kalvarijų ir Žirmūnų rajonų. Koks tai galėjo būti kontingentas iliustruoja mokyklos direktoriaus šūksnis perskaičius komandos keturiasdešimties žmonių sąrašą:
- Ir jūs vienas su šitais susitvarkote? Be pedagoginio išsilavinimo?
Minėtas mokyklos direktorius išrašė man net tris kartus(vietoj maldautos vienos valandos) per savaitę salę geru laiku vis žvilgčiodamas į mane, atsidusdamas ir netikėdamas tokio žmogaus egzistencijos Žemėje faktu.

Ko gero jie buvo iš tikrųjų baisoki. Kitiems. Štai pamenu mes baisiai nemėgome kai šunininkai vedžioja savo šunis po mūsų treniruočių stadioną.Vienas veikėjas vedžiojosi stafordšyrą ir nėjo, kai pasiūliau nešdintis iš stadiono. Bandė dar pagąsdinti regbininkus savo šuneliu. Tada daviau komandą pulti visiems.
Stafordšyras bėgo priekyje šeimininko. Iš stadiono.

Aišku buvo sunku. Vyresnioji tada dar buvo maža ir kartais kai mama negalėdavo prižiūrėti pasiimdavau ją į treniruotę. Mažylė buvo šiek tiek dar panaši savo dydžiu į regbio kamuolį, tad treniruotė praeidavo puikiausiai panaudojant kaip vizualinę vaizdumo priemonę ir dukrą ant rankų. Vyrukai stabdydavo žaidimą tik vienu atveju:
- Treneri, jau iš jos krenta.
Matyt per smarkiai vizualizuojant atskirus žaidimo komponentus iškrisdavo dukters organizmo perdirbimo produktai ir visi ramiai palaukdavo kol treneris iškrato dukros produktus šalia aikštės. Dabar dukra jau suaugusi ir visai nebijo regbio.

Kaip pastebėjote sutardavome gerai su vyrukais. Štai kartą važiavome į Čekiją į taprtautinį turnyrą. Vyrai, pasakiau, turime atrodyti gražiai, atstovausime Lietuvą. Vyrai nuramino – pasipuošime. Tik parado metu centrinėje senovinio čekiško miesto gatvėje pamačiau kaip jie pasipuošė. Visos kaukolės ant nutrintų kožuchų(tokios turguje parduodamos odinės striukės) buvo perpieštos šviežiai ryškiai baltais dažais. Rusiškai besikeikianti(nes nemokėjo žygiuoti ir žingsnio korekcija vyko parado metu) govėda, bet su Lietuvos vėliava. Kitų komandų treneriai po parado pasitikslino ar žinome kur atvažiavome ir ar vaikai iš normalių mokyklų...

Vyrukų tėvai mane gerbdavo, per blokadą gaudavo benzino autobusui, treneriukui vienas tėvas net atbogino kartą dėžę brangiausių alkoholinių gerimų. Laikas buvo geras, bet pinigų niekas nemokėjo. Vyrukai net aplošė Vairą Šiauliuose(kas žino, įsivaizduoja mano komandos lygį), bet mečiau treniravimą dėl laiko trūkumo uždirbti babkes.