2010 m. kovo 29 d., pirmadienis

Kritinė Balkanų moteris

Balkanų moterims tikrai padeda Jėga ir Tas, joms tereikia paprašyti, bet apie viską nuo pradžių.
Penktadienį išvažiavome su vyriausia dukra į Kritinę masę su lozungu – ir mums reikia pailsėti nuo Balkanų moters ir nuo mažylės. Mes patys. Balkanų moteris rūsčiai pažvelgė mūsiop ir tarė:
- Nu nu....
Važiavome pirmas valandas džiugiai. Beje, vyresnių labai už mane ir nebuvo Kritinėje masėje. Ir tai buvo pirma dviratinė iškyla abiems po žiemos. Tad rankomis daug nemojavau(kaip kiti), tik tvirtai laikiausi už vairo. Ir myniau, myniau. Po to prasidėjo. Pirmas į griūtį pakliuvau aš. Griūti moku, tai tik gerai pakoliojau našlaitį, kuris ant manęs užvažiavo ir šiek tiek pabrozdinau įvairius kūno atsikišimus. Bet nukentėjo ir dviratis. Strigo grandinė ir keli priekinio rato stipinai pradėjo išdavikiškai girgždėti. Bet šiaip ne taip prišliaužiau iki finišo prie Katedros paskutinėse eilėse, kur moterys ir autoinspekcijos automobilis. Vyrai važiavo priekyje.
Ten jau nukrito vyriausioji duktė. Jos dviratis sugirgždėjo dar labiau nei mano ir aš kaip tėvas užleidau taksi vietą jai su visai nusimaskatavusia jos drauge. Pats netilpau. Dar gerai kad dukra atidavė savo dviračio žibintuvėlį, tai šiaip ne taip nakčia atgirgždėjau iki Baltupių. Ten prisileidau vonią ir atmirkiau sąnarius, kad galėčiau nušliaužti iki lovos.
Balkanų moteris praeidavo pro šalį tiesi kaip armėnų priekaištas turkams. Tyli kaip niekada.
Ir visi mes jau supratome ir pripažinome. Be Balkanų moters mumi niekur negalima.
Pražūsime.
Rašyti komentarą