Violeta ir Žaneta

Žaneta buvo Violetos skyriaus viršininkė bei rimta padori vieniša senmergė, o Violeta buvo šiaip prašmatni moteris, kuri tuo metu ieškojo vyro Vyrą ji turėjo dar gyvą ir po darbo tas vyras atvažiuodavo prie ofiso ir tampydavo Violetą už rankovės. Bet kažkaip neįtikinamai.
Visų firmos vyrų nuomone vyro ieškojo Violeta teisingai ir akims maloniai. Kiekvienas gaudavo informacinį pranešimą Violetos kūno kalba. – tu kitas, gali būti, nepražiopsok šanso. Vien stebėti paieškos vyksmą man buvo didelis malonumas. Violeta tik pačius geriausius egzempliorius tirdavo savaitę, paprastai naujo objekto Violeta pradėdavo ieškoti jau po pirmos nakties. Reikalavimai matyt buvo aukšti. Patikrintieji tylėdavo kaip partizanai gestape ir liūdnai modavo ranka į klausimus apie patikrinimo procedūrą. Pats atrankoje nedalyvavau(neatitikau amžiaus kriterijų), tad ir tęsiu pasakojimą be tikslių detalių, o tik ką pats mačiau.
Violeta išeidavo parūkyti ir cigaretes skubiai traukdavo visi, net nerūkantieji. Kadangi buvo vasaros metas pro grakščiai atsirėmusios ranka į sieną Violetos suknelės iškirptę šviesdavo puikus krūties ovalas nesukaustytas jokios medžiagos ir beveik iki pat spenelio. Moteris Violeta buvo nedidelė, bet po ta jos iškirpte tilpdavo visų rūkančiųjų akys. Net krovikai smarkiau dirbdavo kieme ir didžiulius krovinius keldavo juokaudami viena ranką, kai anksčiau net pats direktorius nepriversdavo jų pakelti tokio krovinio trise. Kelias savaites krovikai net pirmavo prieš ofiso planktoną, bet po kelių tyrinėjimų Violeta metė ir galinguosius krovikus.
Tačiau kai net dorasis baptistas šviesiaplaukis Sergejus(turėjo žmoną ir tris baltapūkius vaikučius) vieną karštą vasaros naktį nuo išvykos išsimaudyti po darbo prie ežero negrįžo namo – pasiuto ir moterys. Krovikai net mušdavosi viena su kitu dėl praleistų naktų skaičiaus su Violeta. Jų didesnis skaičius buvo svarbi kroviko įvaizdžio dalis. Tai pradėjo kenkti darbui ir tykiu direktoriaus pritarimu doroji Violetos viršininkė Žaneta rado būdų išėsti aktyviąją Violetą iš darbo. Moterys atsiduso lengviau. Bet Violetos įdirbis išliko. Rudeniop tas įdirbis pražudė ir Žanetą. Ji išvažiavo į Egiptą dviem savaitėms. Pirmą kartą gyvenime į užsienį. Po to po mėnesio vėl į Egiptą. Direktorius dar po mėnesio verkiančiai Žanetai atostogų jau nebedavė. Veltui kažkoks tamsiaakis Ahmedas rašė dešimtimis aistringas žinutes, o iš Žanetos nebeliko jokios viršininkės.
Moralo vietoje galiu tik atsidusti – silpnos tos moterys…