Silpnas marketingistų polėkis arba Švyturio alui jau 768 metai

Kadangi sukaitau šiandien nuo +17 – susidomėjau alumi. Ten kaip visada cirkas.


Pirmiausia tai “Kaštonų” alus. Nepirkau net iš smalsumo. Nes nubaidė pavadinimas visiškai netinkamas alui. Tuoj virsime “Kankorėžių” arba “Gilių” alų?

Arba Taurui 160 metų. Tauro bravore anei Tauro Rage jau koks penkmetis nekvepia nė lašeliu alaus. Karksi varnos tik ir šliaužioja žemės šliužai. Alus verdamas už 130 km Panevėžyje ir nachališkai vadinamas Tauro alumi bei švenčiamas jo jubiliejus. Sekant tokia marketingistų logika galima Taurui suteikti 6000 meų jubiliejaus žymą. Juk šumerai prieš 6000 metų jau virė alų. Tai kodėl Tauras negali būti šumeriško alaus tiesioginis įpėdinis? Gali.

Atitinkamai kodėl Švyturys nesiskelbia verdamas Memelyje nuo 1242 m? Kur žiūri Švyturio marketingas? Juk logiškai mąstant vokiečiai kai tik okupavo Memelį, tai ir privalėjo tuoj pat virti alų. Nes viduramžių miestelėnai kurie gerdavo vandenį tie mirdavo nuo ligų. Išgyveno tik alugėriai. Taigi kodėl Švyturys nešvenčia puikaus 687 metų jubiliejaus. Juk maža detalytė, kad didelė dalis Švyturio verdama Utenoje – tai niekingų dundukų ir pseudointelektualų kabinėjimasis prie smulkmenų.

Tai gi klausiu kodėl marketingistų fantazija apsiribojo tiek mažai metų jubiliejams. Galima juk ir Vilniaus bravorui Taurui pritaikyti 1323 metų datą. Gediminas juk kvietė ne į tuščią miestą, padoriame mieste bravoras jau privalėjo stovėti.