PiGSAI - kiaulės. 2 dalis

Kaip aš ir tikėjausi Vokietija kalta dėl visko. Štai graikų vadovai apkaltino Vokietiją, kad ji apiplėšė Graikiją per II pasaulinį karą, todėl ir dabar juos turi gelbėti. O graikai toliau streikuos,  šlamš  musaką ir gros buzuki.
Man jau juokinga.

Duodamas interviu radijui, Graikijos vicepremjeras Theodoros Pangalos sukritikavo Vokietijos požiūrį į Graikijos ekonominę krizę ir pareiškė, kad Atėnai taip niekada ir negavo visos kompensacijos už 1941 metais įvykdytą šalies okupaciją.
„Jie paėmė Graikijos auksą iš Graikijos centrinio banko, jie paėmė Graikijos pinigus ir niekada jų negrąžino. Tai yra problema, kurią reikės spręsti kada nors ateityje“ - teigė Graikijos vicepremjeras.

Iš čia:
http://www.dienosnaujienos.lt/135534-graikija-vokietija-nesumokejo-visos-kompensacijos-uz-ii-pasaulini-kara/visa-naujiena

Tuk tuk

Pirmą kartą per vienerius metus atsibudau ne nuo mažosios verksmo. Jai jau vieneri ir ji miega neverkdama. Šaunuolė. Vyresnė irgi miega. Irgi neverkdama . Irgi šaunuolė. Net Balkanų moteris miega ramiai. Meistrai dar dirba ir moteris jau nurodė ką reikia perdaryti. Dabar blogai džiūna parketo lakas(otkosai kažkaip susitvarkė per 3 savaites). Ir Balkanų moteris savo stichijoje.


O man neramu.

Naktį stačiomis akimis pažiūrėjau į savo skaičius. Lygiai po metų man 50. Tuk tuk širdelė. Ir svarbiausia jaučiu kaip man jau nebesilanksto keliai kaip jaunam, nebesinori ypatingai netvarkingų nuotykių, ranka linksta dažniau prie memuarų nei prie čierkos. Tuk tuk. Ten kur buvo raumenys – kažkas panašaus į vakarykštę manų košę. Ir kam tiek metų sportavau – perniek pasirodo. Tuk tuk. Akcijos tai kyla tai krenta, bet dažniau krenta. Turtų nesusikroviau. Tuk tuk. Dantė rašė savo garsiąją eilutę apie gyvenimo praėjęs pusę kelio – tai apie 33 metus, ne apie 50… tuk tuk.

Mikis neskęsta

Mano mėgiamiausias aktorius Mikis Rurkas visiškai nesiruošia skęsti gyvenimo verpetuose,

 kurių pas jį buvo daug...

Naujausiais jo uostas Balkanų moteris rusė Anastasija, Nastia.

Foto iš paskutinės Auksinių gaublių ceremonijos.

Madeira, tamplieriai ir Vladislovas Varnietis

Ką tik nuskambėjo rojaus žemėje Madeiros salos nelaimės atgarsiai. Ta proga vėl keli įdomūs faktai apei tamplierius, Jogailos sūnų ir Madeirą.
Pradedame iš tolo. Tamplieriai visai nebuvo sunaikinti. Portugalijos karaliai išgavo iš popiežiaus leidimą tamplieriams egzistuotii Portugalijoje su visais jų turtais kaip Kristaus riterių ordinui. Plačiau apie tai katalikų enciklopedijoje:
http://oce.catholic.com/index.php?title=Order_of_the_Knights_of_Christ

Portugalijos valdovai puikia pasinaudojo tamplierių turtais, žiniomis ir karingumu – sukūrė Portugalijos imperiją, kurioje nesileido saulė. Tas pats kelio į Indiją atradėjas Vasko de Gama irgi buvo iš Kristaus riterių ordino. Taigi viena iš hipotezių staigių Portugalijos pasaulio atradimų yra tikslingai panaudotos tamplierių žinios.
Henris Navigatorius, vienas iš garsiausių Kristaus riterių ordino vadovų, kurio valdymo metais labiausiai suklestėjo Portugalijos pasaulio atradimai kartu buvo ir svotas Vladislovo Varniečio vestuvėse.
Koks gražus ryšys – Madeiros kolonizavimas, Vladislovas Varnietis(beje šimtaprocentinis lietuvis, nes mama iš Alšėniškių giminės.), tamplieriai.
Ir dar vienas faktas, bet jau toks prastas, nors labai tinkantis XXI amžiui – Ir Vladislovas Varnietis, ir tamplieriai buvo įtariami homoseksualizmu. Bet tai tik abejotina detalė…
Šioje vietoje nusistebiu – kur mūsų Sabaliauskaitės, Pietariai ir Almenai, kad nesukurpė dar knygos apie tokias romantiškas istorijas.

Vėl Vilniaus socialdemokratai pradeda skaityti Das Kapital

Kairiosios praktinės filosofijos seminarai
DEMOS kritinės minties institutas organizuoja seminarų ciklą “Multitude: The present state of labor and the future of political praxis“, kuris vyks ŠMC, Vilniuje, vasario 17 d., trečiadienį, 18.30.
Kiti du šio ciklo seminarai vyks kovo 17 d. ir balandžio 17 d. Pranešimai ir diskusija vyks anglų kalba.
Plačiau apie seminarus skaitykite čia.
K. Marxo “Grundrisse…” fragmentas pirmajam seminarui.
Taip pat visi norintys yra kviečiami prisijungti prie K. Marxo “Kapitalo” skaitymo grupės, kuri renkasi kiekvieną savaitę penktadieniais nuo 19 val. Arklių g. 16/1. Daugiau informacijos: demos (at) inbox.lt
iš čia:
http://www.filosofija.vu.lt/02/kairiosios-praktines-filosofijos-seminarai/

Vėl vakarais Vilniaus socialdemokratai rinksis penktadieniais į Arklių gatvę skaityti prie žibalinės lempos Markso Das Kapital.
Vėl revoliuciniai matrosai rūkys samokrutkes ir galvos jomajo, koks neteisingas pasaulis,
vėl buržujai bus šaudomi ir visiems bus padalinta  po lygiai.... vėl suksis kruvinas istorijos ratas...

Mielasis Artūras vėl mane nubaudė. Už ką????

Mielasis Artūras vėl mane nubaudė. Ūmai išbraukė mano tekstą apie Ciuricho ligoninę iš savo rekomenduojamų skaitinių sąrašo - “Man patiko”. Kas nežino yra toks skyrelis bloge racas.lt


Turiu pasakyti jautrus žmogus Artūras. Ir šiek tiek abejoju ar ne per daug temperamento kaip iškiliam žurnalistui. Šį kartą jo nekaltinau, nieko blogo apie jį nerašiau, tik paspėliojau kad kurių mano tekstų geras lankytojų vertinimas susijęs su mielojo Artūro rekomendacijomis jo skyrelyje. Ir staiga nusileido Artūro giljotinos kirvis ir mano blogo niekas nebelankys. Užžels lankytojų takelis varnalėšomis irgi gysločiais…raudu…

Už ką????

Teisingas kūno masės indeksas arba raminantis choreografinis numeris

Šis rodiklis yra labai svarbus moterims ir vyrams, leidžia jaustis geriau ir netgi padeda darbe. Štai tikroviškas atsitikimas koks mums svarbus kūno masės indeksas.
Su kolega dirbome tokioje įstaigoje, kurioje dažnai tekdavo išklausyti klientų skundus. Buvo sukurta daugiapakopė atrankos sistema, kuri atrinkdavo mūsų kabinetui visiškai išsekintus pirmųjų pakopų klientus. Bet kai kurie individai prieš paskutinį etapą dar sukaupdavo jėgas ir įsiverždavo į paskutinės instancijos kabinetą su trenksmu ir keiksmais.
Ypač daug tokios rūšies bėdų atsitikdavo penktadieniais per pilnatį.
Ilgainiui su kolega paruošėme netgi savotišką choreografinį numerį, kuris padėdavo apraminti labai įsiaudrinusius. Kabinete sėdėdavome labai žemai ir nuo durų atrodėme lyg du nedidukai bjaurūs sukti aferistai. Tad vyriškos giminės klientai pajausdavo fizinį pranašumą ir keldavo balsą ar net kumščius. Tada mes abu pradėdavome savo suderintą ir atidirbtą choreografinį numerį. Ramiai kalbėdami( bet balso garsumą laipsniškai didindami)) kildavome iš savo krėslų. Kilimas buvo specialiai sulėtintas, nes kolega buvo 203 cm ūgio ir 133 kg svorio, aš 186 cm ir 120 kg svorio. Didelė dalis mūsų svorio buvo sudaryta iš išvystyto raumenyno ir tai netgi matėsi per švarkus. Vienu žodžiu kūno masės indeksas buvo labai aukštas. Abiejų.
Sukrėsti klientai mums kylant nutildavo. Jie tylomis laukdavo koks gi iš tikrųjų mūsų mastas ir galutinė ekspozicija juos sukrėsdavo.
Toliau pokalbis vykdavo žymiai racionaliau ir abi pusės bandydavo rasti kompromisą. Ypač klientai džiaugdavosi nepradėję taikyti mums fizinio poveikio priemonių.

P.S. Tačiau pilnaties ir gyvenimo totaliai išvestų iš pusiausvyros moterų tokie triukai nepaveikdavo. Nurimdavo tik visi vyriškiai ir dalis moterų.

PIGSAI – kiaulės

PIGSAI – tai Portugalija , Italija, Graikija, iSpanija ir AIrija kartu. Graikija artimiausiu metu gali patirti bankrotą. Kitos šalys iš PIGSAI irgi išpūtę savo biudžetų deficitus iki klaikių dydžių. ES užmerkusi akis iš esmės leido šiems pietiečiams elgtis kaip nori, o mūsų neįleido į eurozoną dėl procento šimtųjų. Besižavintys neskubriu graikų ar ispanų būdu pagalvokite - gal jie už mūsų pinigus ten tokie ramūs. Taigi dabar tegu srebia patys.
Bet labiausia srėbs Vokietija. Graikija skolinga Vokietijos bankams 32 milijardus Euro.
O visi PIGSAI kartu – 535 milijardus Euro Vokietijos bankams. Arba Vokietija vėl visus išgelbės arba skęs visa eurozona.
Eilinį kartą ES pasirodė kaip labai neefektyvi organizacija.

Mano 16-ta

Gavau dvi dovanas iš mažylės.
Pirmą kartą per jos metus miegojo visą naktį. Tikriausiai visi suprato per šiuos metus iš mano blogo, jog pastoviai neadekvatus dėl nemigos.
Antra dovana - pirmi penki žingsniai savarankiškai. Visai nebloga vasario 16.
Landsbergio kalba iš balkono kaip reta nuvylė. Neįkvėpė šiemet Landsbergis mūsų, senas jau ...kas po jo besakys kalbas iš balkono...
Kas labai sunervino - Kernagio nebėr  - tai ir koncerto tautai nebereikia Katedros aikštėje.Visada pavykdavo.

Pop – top. Kas buvo populiariausia šimtuke

Kaip ir visada esant apvaliai datai( tai yra 500 žinučių) apžvelgsiu kas labiausiai patiko gerbiamam šio blogo skaitytojui. Iškart atsiriboju nuo jo intelektualinio lygio. Nes skaitytojo prioritetai – kaip čia švelniau pasakius yra keistoki – antai daugiausia įvertinimų sulaukė rašinėlis apie kojines( arba gal todėl kad A.Račas jį rekomendavo savo skaitytojams). 17 reakcijų.:
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/11/apie-daiktu-esme-kojines.html
Ne ką gudresnis tekstelis apie grūdinimąsi žiemą irgi buvo labai populiarus. 14 reakcijų.:
http://troyyestroy.blogspot.com/2010/01/kaip-rimas-grudinosi.html
Ačiū Dievui komentarų gausa pasižymėjo jau kultūringi tekstai. Štai 21 komentaro sulaukė Barto “Geležies diena”:
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/12/barto-gelezies-diena-filmo-paraiskos.html
Ir 14 komentarų intelektualioje diskusijoje apie Kultūros ministerijos užmojį utilizuoti Vamzdį:
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/12/kulturos-ministerija-siulo-utilizuoti.html

Moralas: kokie skaitytojai, toks ir blogas.

Instrukcija vyrams: tik nereikia nusiminti

Viskas bus gerai, jei pasisekė gimti vyru. Gal.
Penki punktai kodėl:
1. Moterys visada tave mylės. Kaip tu beatrodytum. Moterų daugiau. Net jei paskutines kelnes apmyžęs alkašiukas gulės kur nors visiškai pamestas likimo - vistiek atsiras moteriškė, kuri aplinkui apsižvalgiusi paklaus kieno šis vyriškis ir negavusi atsakymo pasiims globon. Kas nors tave išklausys ir nusitemps nuo vieškelio. Tereikia tik kurį laiką pagulėti vieškelio dulkėse ir tave pakels geros rankos. Net jei visai visai moterims nepatiksi, viena tave amžinai mylės. Mama.
2. O jei tau nereikės moterų galėsi išeiti į gėjus. Ir būti skriaudžiama mažuma ir tavęs negalės atleisti iš darbo, ir tavęs bijos, ir paradui tavo bus centrinė miesto gatvė.
3. Bet net jei būsi visai be galvos, vistiek turėsi pranašumą - smūgį plius ūgį. Ir visus intelektualius ginčus galėsi pabaigti vienu trumpu smūgiu iš kairės, o po to iš apačios į žandikaulio sritį. Taip laimėsi.
4. Net jei ir būsi rachitikas, tai nors nešiok garbingai pavadinimą stiprioji lytis, anksčiau ar vėliau rasi ką atspardyti, katę pavyzdžiui.
5. Visa istorija yra už vyrus. Tiesiog dabar toks blogas laikas, nebeliko istorijos, bet kada nors dabartis  praeis, vėl ateis vyras-mesijas ir vėl mes karaliausime visame pasaulyje. Istorija juk moko, kai būna sunku pirmos pranyksta tos gentys, kurios nemaitina savo vyrų

Čarlzo Dikenso šlovė neleidžia užmigti arba filolondinija

Visai visai atsitiktinai viename knygyne užklydau ant atpigintų knygų. Nuvogiau kelias monetas nuo pampersų ir otkosų biudžeto. Paėmiau dvi po 4 litus. Paulinos Pukytės „Jų papročiai“ ir De Lilo „Kosmopolis“(Gabi rekomendacija). Dar kartą pasidžiaugiau kultūros ministro įžvalga, kad knygų bus ir net pigių. Nereikia gąsdinti dideliais PVMais.
Pukytės 2006 metų knygutę paskaičiau ir net kas reta ji(knygutė) man patiko. Smagi ironiška, Londonas toks juokingas ir britai taip maloniai idiotai. Atrodo už naujesnę knygelę Pukytė irgi pagirta tarp autorių, tad naujesnės dar nėra po 4 litus.
Blogeris     http://uzkalnis.blogspot.com/   taip pat išdidžiai pranešė jog jo londoniškė knyga perkama puikiai, visas tiražas išpirktas žaibu ir leidykla spausdina naują tiražą. Užkalnio tekstai irgi nieko, anglai ir ten keisti. Bet be to Pukytės smagaus nachališkumo aprašyme. Bet kadangi knyga gerai perkama tai laukti po 4 litus bei atidžiau susipažinti dar teks kelerius metus.
Dar pamenu žuvusio panevėžiečio(atsiprašau nepamenu pavardės), knygą apie sunkią lietuvo darbininko dalią Londone. Toje džiaugsmo bei įdomumo buvo mažai. Dar intelektualiai rašo apie Londoną Ernestas Parulskis, rašo apie Londono turgus ir realų gyvenimą bankrotų meistras iš Kauno Šarūnas Navickas.
Taigi gerbiami Lietuvos rašytojai sėkmingai naudoja kazachų akynų metodą „Ką matau, tą ir dainuoju“, ir visas galingas lietuvių filologijos poskyris – filolondinija - gyvuos ilgai. O apie ką daugiau rašyti. Jei visas gyvenimas tik tarp Londono ir Vilniaus. Drįstu paskelbti dar vieną pastebėjimą – filolondinijos slaptasis varikliukas yra Čarlzo Dikenso šlovė. Ot imsiu ir parašysiu geriau apie Londoną . Kas mumi tas Dikensų Čarlziuks...

Sėkmės, aš stebėsiu. Filolondinijos žanras man įdomus.

Instrukcija. Gyvenimas

1.Gyvenimas yra ribotas, bet prižiūrint gyvenimą pagal instrukciją galimas ilgalaikis naudojimas.Dėl nenusisekusio gyvenimo gali būti kalti tėvai, žmona, vaikai, komunistų partija, degtinė, narkotikai, valdžia, tikėjimas, liga, aplinkybės, rusai. Gyvenimas sėkmingas būna tik kelias akimirkas per visą naudojimo laiką.


2. Naudoti gyvenimą reikia atsargiai, jei naudosi iškart ir daug, greit ir baigsis. Nė nepastebėsi.

3. Gyvenimas yra vienas. Kai kurie įtaria, kad jis dar bus geriems žmonėms pratęstas. Tačiau neaiškiu bekūniu pavidalu. Bet gyvenimas su kūnu vienas ir be pratęsimo. Kūnas be gyvenimo neveikia. Tad reikia stengtis kad gyvenimas su kūnu sutartų.

4. Yra specialus mokslas apie gyvenimo išmintį – filosofija. Retas supranta tą mokslą. Dauguma nesivargina kankintis. Išmintis pati ateina į gyvenimo pabaigą. Bet tada jau nebėra kaip ją naudoti. Dalis specialiai užsiveisia vaikų, kad bent jiems perteikti sukauptą išmintį. Bet vaikai pareiškia turį savo gyvenimus. Svetimo jiems nereikia.

5. Gyvenimas yra............ .............................................................................................. .

Daugtaškį užsipildo kiekvienas pats. Instrukcijos autorius paliko šioje vietoje daugtaškį. Įtariame specialiai.

Trumpas Zanzibaro karas

Pradinė mintis  buvo didinga. Zanzibaro sultonas Chalidas ben Bargašas 1896 m. paskelbė karą anglams jų šlovės viršūnėje. Iki šiol istorikai nesutaria: 35, 38, 40 ar 45 minutes vyko karas.
Iš esmės tiek truko sultono rūmų apšaudymas iš britų laivų. Po to nebeliko į ką šaudyti ir britai sustabdė apšaudymą. Žuvo 500 zanzibariečių ir sužeistas vienas anglas. Trumpiausias karas istorijoje.

Niekas ir neprisimintų to vargšo sultono, jei ne jo trumpas karas. Kartais tiek nedaug reikia…

Ciuricho ligoninės administratoriaus ES valstybių sąrašas

Visi tikriausiai žinote, kad Šveicarija yra kraštutinai brangi šalis. Aš irgi tą žinojau, bet kai pats pamatai kainas tenais žinojimas perauga į jausminį lygį… taigi mes apsidraudėme sveikatą dėl viso pikto ir ramūs išvažiavome Šveicarijon pažaisti regbio.
Danui galvą iki kraujo prakirto anglai iš komandos pavadinimu “Berniukai kaip mergaitės”. Bet niekada gyvenime dar nebuvome pajutę savo traškančiais kaulais taip agresyviai žaidusios komandos. Paprastu pleistru supratome neišsisuksime, o ir pradėjo Danas nusišnekėti , tad išvažiavome greitąja į ligoninę. Lydėjau Daną aš(visada dalyvauju painiuose pasiaiškinimuose su neaiškiais pareigūnais) ir tokia graži moteris, kuri vėliau netapo Balkanų moterimi. Niekšė. Čia ta kuri ne Balkanų.
Ciuricho ligoninė buvo pilna kruvinų nosių ir paraišiotų rankų. Vyko regbio festivalis.
Daną sutvarkė gražiai, jis pradėjo domėtis įprastu gyvenimu, tai yra susinervino, kad liko prie aikštės jo vyno bonka. Pamaniau šaunu, susitvarkėme greitai ir pasukome prie durų.
- Wait a minute, - sustabdė mane moteris iš langelio prie ligoninės išėjimo.
- Yesss, - atsakiau ir sustojau kaip kvailys.
Padaviau jai mūsų draudimo kortelę.Bet ji pareiškė kortelė tinka tik ES šalių gyventojams. Išdidžiai atrėžiau, kad mes jau kokie trys metai ES šalis, galite pasižiūrėti kompiuteryje. Jeigu turite. Ciuricho ligoninės darbuotoja ištraukė man savo popierių. Ligoninės Administratoriaus paruoštame ES šalių sąraše Lietuvos nebuvo. Paaiškinau kad tai senas dokumentas. Laikai pasikeitė. Gali pasidomėti internete. Lietuva yra Europos Sąjungos šalis. Jau keleri metai. Yra draudimo kortelė ir mes nemokėsime grynais.
Administratorė pareiškė tuoj pat kviesianti policiją. Ji vadovaujasi savo administracijos sąrašais ir sienų pokyčių Balkanuose ji nespėja susekti. Matyt kalbėjau per daug raiškiai. Išėjau pasitarti su kolegomis. Danas pareiškė šimtą metų jam nereikės tos Šveicarijos. Maunam. Deja, užprotestavo graži moteris. Ji dar norės grįžti į Šveicariją. Jai čia patinka.
Grįžau derėtis. Vokiškai šveicariška išpera pasakė sumą už paslaugas. Ojomajo, vos vos dėvėtas golfukas Lietuvoje. Neee, tvirtai atsakiau, geriau jau kvieskite policiją. Tačiau iš kiemo liūdnai rūkydama žvelgė graži moteris lyg Maironis paskutinį kartą į Keturių Kantonų ežerą. Tad pasiūliau maksimaliai sumažinti ligoninės paslaugų įkainius. Įsivaizduoti kad gydė našlaitį iš Afrikos. Derybos visada geriau nei karas – išspaudžiau šypseną. Karo atsiminimai matyt pribloškė vokietę - šveicarę(nors iš kur tokie atsiminimai Šveicarijoje?) ir ji per tris valandas kokius dvidešimt kartų sumažino kainą. Paėmė tik už siūlę galvoje. Danas informavo visus savo pinigus jau investavęs į vyno butelius. Sumokėjau tad aš ir liko man pinigų kiekis skaičiumi nulis.
Po to visa komanda vargais negalais sumetė man galvos siuvimo Ciuriche išlaidas. Bet graži moteris pagyrė…gaila nebežinau ar dar išsiruošė ji kada į Šveicariją …visos vyriškos kvailystės padaromos per moteris. Juk galėjome normaliai lietuviškai dėti į kojas su karščiausiais linkėjimais Ciuricho ligoninės administratoriaus ES šalių sąrašui.

Otkosai

Meistrai abu buvo ilgi ir flegmatiški. Sakė padarys viską gerai ir pigiai. Grindis , lubas, langus ir net otkosus. Pasakė kainas, paskaičiavau, kaip ir pasirodė geros. Net nepaklausiau kas per velnias yra tie otkosai. Ir padariau klaidą.
Su otkosais ir buvo pati didžiausia bėda.
Meistrai žadėjo sutvarkysią svetainę greitai per kokią savaitę. Aišku jei gerai džius otkosai, papildė. Artėjant savaitgaliui meistrai darėsi neramūs ir vis dažniau slėpė alaus butelius. Kol sunkiai pradundėjo gudresnis meistras:
- Otkosai blogai džiūsta. Mes penktadienį neateisime.
Šeštadienį meistrai atėjo, bet visą dieną prasiblaškė su Balkanų moterimi. Beje, meistrai Balkanų moters bijo kaip velnias kryžiaus. Nes ji kasdien sugalvoja ką nors naują, o papasakoti nemoka. Meistrai dudena – duokite brėžinius ir išmatavimus. Balkanų moteris rodo pirštais arba kompiuteryje paveiksliukus kaip ji nori. Meistrai taip prasinervavo visą šeštadienį ir tada pasakė, otkosai neišdžiuvo, brėžinių nėra, sekmadienį jie neateis.
Balkanų moteris šiaip ne taip sukurpė brėžinius, bet miestrai atėję pirmadienį skėsčiojo rankomis - otkosai išdžiuvo, bet blogai, suskilinėjo. Reikės perdaryti. Bet matyt nespės, nes vienam meistrui reikia porai dienų į Helsinkį. Su reikalais….
Įtariu kad net mano mažoji dukra, kuri labai bijojo meistrų su jų grąžtais, susidraugaus su jais stipriai. Laiko juk iki pavasario dar yra…ir jokia savaite vieno kambario remontas net nebekvepia...

iš verslo dokumentų

Cecho Nr. X
viršininko N.N.

Direktoriui N.N.

Tarnybinis prašymas

Prašome už birželio mėnesį išmokėti darbininkams priedą prie vienetinio atlyginimo.
Liepos mėnesį įsipareigojame geriau organizuoti darbą, dirbti su tempu ir judesiais ir pasiekti aukštesnį normų vykdymo procentą.


Parašas, data,

Supratau iš tarnybinio prašymo teksto kad birželio mėnesį dirbo visai be judesių(tai yra gulėjo)...nachalai... ir dar prašo priedo...

Kaip jie veikia: paruoštukas prokurorui

Kaip jie veikia.
Homoseksualistų svetainėse yra platinami paruoštukai, kuriuose tik reikia įrašyti gėjui nepatinkančio internauto adresą ir šlykštukas heteroseksualas automatiškai tampa teisiškai persekiojamuoju.
Kas tai jei ne 1937 metai? Kiek galima tyčiotis iš normalių žmonių ir sveiko proto?
Pažangus ir tolerantiškas jaunimas   privalo būti  stukačius?
Jaunuoli, ar parašei šiandien skundą prokurorui? Parašyk šešis.

Nuoroda ir kopija.

http://www.gayline.lt/paddprok.php

Pranešimas prokuratūrai


Šis pranešimas NĖRA automatiškai siunčiamas prokuratūrai. Pranešimas bus išsiųstas TIK JUMS jūsų nurodytu e-mail'u, jei norėsite patys pateikti pranešimą prokuratūrai. Arba TJA, jei nenurodysite savo email adreso, o TJA savo ruožtu įvertinus komentarus gali kreiptis į prokuratūrą. Išreikškite savo pilietinę poziciją dėl neapykantos kurstymo interneto komentaruose. Net jei patys nesikreipsite į prokuratūrą, jūsų pateikta informacija yra vertinga, nes atkreipia dėmesį į pažeidimus, į kuriuos galėjo būti nesureaguota.
Prašome nurodyti detalią informaciją apie galimą pažeidimą (kurstant neapykantą, smurtavimą, fizinį susidorojimą, tyčiojantis, niekinant ar pan.).
Jei pranešimą pateiksite patys, gautą dokumentą paruoškite - įrašykite savo asmeninę informaciją. Jį galite arba atspausdinti ir nusiųsti laišku, arba nunešti asmeniškai bet kuriai prokuratūrai, kuri yra arčiau namų (galima ir generalinei), arba galima nusiųsti ir elektroniniu paštu nurodytais prokuratūros adresais. Prokuratūros adresus galite sužinoti čia: http://www.prokuraturos.lt.

Marškinėliai

Rūsčiu Lietuvai XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje reikėjo labai įvežti iš Rusijos kai kurias prekes. Labai labai. Nepriklausomi tapome neseniai ir kai ko iš buvusios Didžiosios Motinos negaudavome,o kai ką gaudavome. Iš esmės spręsdavo paprasti Rusijos fabrikų direktoriai. Arba nespręsdavo. Tai politikai galėjo atsistoti į pozą nr.6, o mums reikėjo prekių.
Sergejų iš Syktyvkaro, kur buvo mums reikalingos prekės – iš esmės labai pozityviai nusiteikusį Lietuvos atžvilgiu – sudėlioti kai kuriuos taškus ant i pasikvietėme į Nidą , į valstybinius poilsio namus „Rūtą“. Dabar tokių atrodo nebėra, o buvęs „Rūtos“ direktorius slapstosi nuo teisingumo arba sėdi, tiksliai nepamenu. Tada „Rūta“ buvo aukščiausias lygis. Net pats premjeras Vagnorius poilsiavo „Rūtoje“. O kaip puikiai dirbo „Rūtos“ barmenai! Sakyčiau su visiškai valstybiniu požiūriu. Tada dabartinė vyresnioji duktė buvo dar maža, vežimėlinė. Kartą labai smarkiai vakarojome, o vaikas išvargintas saulės ir jūros užmigo kiek nuošaliau pastatytame vežimėlyje. Prisivakaroję tėvai nusileido iš baro namo į numerį. Ba, o vaiko numeryje tai nėra. Kažkuriam iš sąmonės miglų išplaukė prie stalo likęs vežimėlis. Staigiai išblaivėjęs tėtis parlėkė atgal:
- Vaikas yra???
Valstybinių poilsio namų barmenai ramiai šluostydami stiklines atsakė:
- Yra. Verkė, tai mes ją pasupome. Dabar miega. Eidami namo būtume atvežę - žinome jūsų numerį.
Sergejus su žmona buvo sužavėti Nidos, nudistų pliažo(tik Sergejus), keptos duonos, spirito „Royale“, alaus, rūkytos žuvies ir netgi krepšinio. Jis pats buvo puikus sportininkas, net žaidė CCCP ledo riedulio kažkokioje jaunimo rinktinėje. Todėl visi jo sportiniai marškinėliai buvo raudoni su užrašu CCCP ir vieneri net su milžinišku CCCP herbu. Galite įsivaizduoti anuo laiku? Visai neseniai buvo sausio 13oji... ir taip toliau. Kai pabandėme žaisti krepšinį Sergejus gaudavo už tai papildomų niuksų. Bet galvojo taip reikia, toks žaidimas. Kadangi man reikėjo prekių ir geros Sergejaus nuotaikos niekaip nesugalvojau kaip delikačiai perrengti jį kitokiais marškinėliais. Kai buvo gautas signalas iš Vagnoriaus per direktorių kas čia per rusiška propaganda „Rūtoje“ - pasiryžau veikti.
Pasakiau Sergejui jau jis lošiąs kašį kaip lietuvis, tai laikas rimtam grajui pagal tikras lietuviškas tradicijas. Iš nusirengimo. Sakiau lošim poroje prieš du litovcus. Kas pralošia - atiduoda rūbus. Tokios senos studentų taisyklės. Dar iš buržuazinių laikų – dėl visa ko pridėjau. Sergejus tradicijas gerbė ir turėjo tikrą sportininko azartą. Vperiod – tepasakė.
Du specialiai parinkti kažkurios komandos dubleriai už alų sutiko mus aplošti tiek kiek reikia, bet vienu tašku.
Kovojome aršiai, bet gavome 10-11. Atidavėme marškinėlius, bet pailsėję susitarėme atkalti tuos vargšus vaikigalius galutinai. Vėl gavome 10-11.
Prakaitas žliaugė per akis ir todėl vos suspėjau sustabdyti Sergejų. Kelnaičių atiduoti nereikia. Nudizmas tik pliaže. Atsinešk geriau kitus marškinėlius.
Kai Sergejus atsinešė ketvirtus marškinėlius - jie buvo nebe CCCP. Turėjo parazitas ir normalių. Vaikigaliams pasakiau dabar laimime mes.
Ir mes laimėjome.
Laimingi pasakėme viskas. Šiandien.
Vaikigaliai irgi buvo laimingi(jais pasirūpino gerieji „Rūtos“ barmenai), Sergejus laimingas, aš patenkintas, „Rūtos“ direktorius patenkintas ir gal net pats premjeras liko patenkintas greita reakcija į signalą.

Pats tikriausias krizės rodiklis, o krizė baigsis balandžio 9 d.

Yra įvairių rodiklių kurie nurodo ekonomikos lygį ir pajėgumą. Bet jie klaikiai nuobodūs. Antai Statistikos komitetas bandė įpiršti mums nuomonę, kad ekonomika jau paaugo 0,1 procento IV ketvirtyje. Tai reikštų jau apčiuopėme Lietuvoje dugną ir bandom spirtis. Bet šiandien perpiet pamačiau tokį rodiklį, kad ohohoho ir jis labai tiksliai nurodė kad krizė baigsis š.m. balandžio 9 d.
Mano tėvo tvirtinimu, o jis vilnietis nuo 45 kilogramų, tpfu nuo 1945 metų, bet tiesiog atvyko tada į Vilnių išgyventi būdamas 45 kilogramų svorio su ūgiu 182 cm. Portreto pilnumui pasakysiu, kad po Vilnių būdamas tokios kondicijos buvo priverstas vaikščioti su peiliu. Nes kitaip pasipriešinti neturėjo jėgų….taigi mano tėvas vaikščiojo po pokarinio Vilniaus šokius apie 15 metų, kol gimiau aš. Ir kaip gana patikimo liudininko liudijimu šokiai kur dabar valgykla Ekspresas buvo visą laiką ir labai geri. Vėliau jie virto šokiais kam per 30. Ir vėl atlaikė visus visuomeninės santvarkos pokyčius. Sakyčiau švelniai peraugo iki kapitalistinių gyvos muzikos vakarų. Su tais pačiais vilniečiais.
Taigi perpiet perskaičiau tame garsiajame Eksprese:

Gyvos muzikos koncertai nevyks nuo š.m. sausio iki š.m. balandžio 9 d.

Krizės dugnas, šaltis ir nemokumas palaužė net natūralius žmogiškus instinktus, bet kartu ir davė viltį su konkrečia krizės pabaiga. Finansų makleriai, nausėdos ir kiti rudzkiai, nebevarkite ir nebepostringaukite. Štai jums aiškus krizės rodiklis, aiškesnio negali būti. Nes kas gali būti tikroviškiau kaip penktadienio/šeštadienio vakarą pavartoti, pašokti ir taip toliau.
Jei net pristabdyta šito nuo 1945 metų veikusio kultūrinio taško veikla, tai rimta.
Bet kartu labai aiški viltis. Balandžio 9 d. Vilnius atkunta. O kartu ir visa Lietuva.
Liko nedaug.

Mes nugalėsime.

Vorobjaninoviškai kurševeliškas jausmas

Tos atmintinos savaitės restoranas bene dešimt metų mane sveikindavo su gimtadieniu, Kalėdomis ir Naujais Metais. Paklausite kodėl? Pasakoju...
Džordžas buvo superstar, tikras dalykas iš Amerikos televizijos, net pas mus rodė kažkokią laidą kur jis buvo vedančiuoju. Tai ir papasakojau bosams bei papildžiau, jog mūsų produktą laisvai pavarysime ir Amerikoje, ypač kai toks Džordžas mus papopuliarins. Bosai jau tada netikėjo altruistine meile Lietuvai, ypač iš tokių veikėjų kurie televizoriuje, bet davė man kortelę, sakė riba -15000. Dar davė vairuotoją su autobusiuku ir savaitę laiko. Pavežiok, pagirdyk, pažiūrėsim. Aš pasitikslinau, ar iki ribos jau laisvai, bosai atsakė - taupiai, bet iki ribos laisvai.
Džordžą aerouoste pažinau iškart(taip laisvai rengtis ir turėti visiško Gariūnų prekiautojo padėjėjo krovimo reikalams pridurko veido išraišką galėjo leisti tik žmogus, turintis Arizonos dykumoje dvidešimties antikvarinių motociklų kolekciją), o jo draugę Mygan įsimylėjau iškart. Draugė buvo havajiečių, japonų ir čekų genų mišinys, bet toks fantastinis ir nepakartojamas.
Pristačiau Džordžui savaitės Lietuvoje programą, sakiau babkės yra, Džordžas paklausė kieno babkės, atsakiau – fabriko, gerai, vieną dieną aplankysime fabriką, kitas pagersime ir Mygan rodysim Lietuvą(Džordžo tėvas dirbo Lietuvoje ir sūnui perdavė nesveiką susižavėjimą lietuviais), tad gersime lietuviškai - papildė. Būna juk taip kad žmogus atpažįsta bičiulį iškart. Dar paminėjo – jei baksų nepakaks, pridės jis pats. Turi sakė daug. Aš atsakiau – tikiu.
Pirmiausia Džordžas prisikabino prie amerikiečių jūrų pėstininkų. Tuo laiku visi Amerikos jūrų pėstininkai važiavo(Irakas atseit priešinosi) į Bagdadą tankais, tad Džordžas labai nusistebėjo kelis pamatęs Ritos slėptuvėje ramiai gurkšnojančius lietuvišką alutį. Nusistebėjo labai garsiai ar jie nesupainiojo Vilniaus su Bagdadu. Kariškiai paspringo alumi.Mes su Mygan lietuviškai jau buvome įkalę bei labai džiugiai sutikome ir kitus Džordžo išpuolius per jo stand up comedy show(suorganizavome jam galimybę pasireikšti, kad būtų visiškai malonu, keliasdešimt Vilniaus amerikonų ko ne iš koto išvirto jį pamatę rėkaliojantį Ritos slėptuvėje...).
Po to vieną dieną paskyrėme oficialiai fabrikui. Kaklaraiščiai, reportažai, vos mekenantys angliškai provincijos žurnalistai.
Po to taupiai, bet laisvai sunaudojome viską kas buvo kortelėje. Pamenu kas vakarą pabaigdavome Žalgirio taurele. Ir tada amerikonai krisdavo. Nors tikrai galiu patvirtinti: lakdavo kaip šunys ir buvo labai atsparūs. Bet Žalgiris, kuris visus įveikia(tai aišku ne Kauno krepšinis, o tas 70 laipsnių gėrimas), įveikdavo ir juos. Aparbatintas baigiamojo restorano personalas perkeldavo kūnus į viešbutį, aš išjudėdavau namo taksi pats.
Kitą rytą amerikonai pasitikslindavo ar vakar kietai gėrė, ir aš atsakydavau:
- Yeeeah.
Ir jie likdavo baisiai patenkinti. Geria kaip tikri rytų europiečiai!!!
Paskutinį vakarą Mygan liepė man visus likusius pinigus iškeisti po 10 litų. Gražuolei paklusau. Susiformavo įspūdinga krūvelė.Visi trys nusvyravome į Waterworld. Ir ten pamačiau feministinį šou. Mygan tvirkino visas iš eilės striptizo šokėjas, kaišiojo banknotus ir darė ką norėjo klube. Aiškiai Mygan pati buvo aukštos klasės profė ir lietuvaičių šokėjų profesionalumas buvo patikrintas. Kruopščiai. Kai kas po to pasakojo, kad net skolinosi Waterworld šokėjas iš kitų klubų. Vienam vakarui. Mes likę du sėdėjome ramūs ir apšalę......
Po kelių mėnesių bosai labai griežtai pareikalavo iš manęs tikslios ataskaitos apie sėkmę Amerikoje, tada Džordžas atsiuntė labai netvirtą e-mailą apie produkto stūmimą Amerikoje. Aš po ataskaitos automatiškai praradau tolimesnes karjeros galimybes firmoje. Net kiek pyktelėjau ir nusiunčiau Džordžui atviruką iš Belgrado, kaip serbų četnikas iškreiptu būdu vartoja dėdę Semą Kalėdų proga.. Džordžas daugiau e-mailų man nebeparašė.
Bet viskas O.K.. Man liko smagūs atsiminimai. Juk taip malonu kartą gyvenime pajausti vorobjaninoviškai – kurševelišką siautėjimo jausmą.

Chamai, šampano!!!!