Kaip juokavo komunistai

Taip, tais tolimais CCCP laikais, kai anglų kalbos mokėmės iš laikraščio Morning Star, komunistai žiauriai su manimi pajuokavo. Sakote komunistai nejuokauja, o pajuokavo niekšai…


Geležinę uždangą pralauždavo giminių siuntiniai iš Amerikos, Liuksemburgo radijas ir kalbų mokėjimas. Vienas mano dėdė visiškai iš principo išmoko anglų kalbą dirbdamas paprastu darbininku. Ir pakalbėjo per sovietinį gyvenimą tik su manimi angliškai, tik šiais laikais gal kiek dažniau. Aš sugalvojau dar originaliau. Išmokti italų kalbą gyvai, susirašinėjant su italais ar dar geriau su italėmis. Kas gali būti paprasčiau pasakysite, imi internetą ir rašai feisbukan. O anais laikais reikėjo tikrų italų tikrų popierinių laiškų. Perverčiau bibliotekoje krūvas itališkų komunistų laikraščių – gal kas nori susirašinėti su jaunuoliu iš Lietuvos TSR. Nebuvo tokių, ir šiaip susirašinėti lyg buvo skiltis, bet labai retai ir labai konkrečių profesijų.

Bet man kilo geniali mintis. Parašysiu pats į Unita(itališkai Vienybė, toks anuometinis komunistų laikraštis). Ne, sakė draugeliai, jokių šansų. O gal, atsakiau, reikia pabandyti.

Jei išversti lietuviškai tą ką rašiau savo skelbime viliojančiame parašyti laiškutį jaunuoliui iš Lietuvos, tai skambėjo maždaug taip:

Brongūzz itolai, Jumzz rasho lietuavis iš Vilnius, Lituava TSR ztudyjoti itolų. Lapai norou zuzirašyyneti zu itolais. Mein adrezas tokz ir tokz…

Kaip aukščiau pažymėjau, italų nemokėjau, tik ruošiausi mokytis.

Per kelias savaites primiršau savo išsišokimą. Ūmai į pašto dėžutę paštininkas privertė krūvą spalvotų laiškų. Nieko nesupratęs išsitraukiau laiškus. Atgaliniai adresai buvo iš visos Italijos nuo Palermo iki Forli. Merginos rašė, kad mane beveik myli ir prašė nuotraukos, o vyrukai siuntė komunistinius sveikinimus. Laiškai plūdo dar kelias dienas. Kol vienas gudresnis atsiuntė man iškarpą iš laikraščio Unita.

Italų komunistai iš Unita redakcijos atspausdino mano laišką be jokio pataisymo. Ir ne laiškų skyrelyje, o jumoro skiltyje. Tik papildė pabaigoje prierašu, kuriame tiksliai suskaičiavo kiek laiške buvo žodžių ir kiek gramatinių klaidų. Žodžių buvo gal 20, o klaidų – 48.

Nuo tada žinau, kad italų komunistai gali pajuokauti labai smarkiai. Eurokomunistai, blet…