Kad tolimesnis tekstas būtų aiškesnis priminsiu tokį aktorių Papanovą ir jo auksinę frazę iš Briliantinės rankos – в гробу у белых тапочках. Prisiminėte? Važiuojame toliau.
Mano mėgiamos šlepetės yra rudos. Jas mažė ir paduodavo visą laiką atėjus man iš darbo. Bet, vieną dieną mažė atėjo su baisiu skandalu, rėkdama ir šaukdama kaip Balkanų vaikas ir atsitempusi už piršto koridoriun nurodė autis kitas šlepetes – baltas. Supratau bus daug bereikalingo triukšmo tai persiaviau. Ir dabar visą laiką vaikštau baltomis šlepetėmis, budriai sekamas laisva nuo multikų akimi. Su baltomis storapadėmis šlepetėmis aišku aš aukštesnis, bet ir taip viršiju visų kitų buto gyventojų ūgius visa galva, o kai ką ir keturgubai.
Kam joms prireikė mane apauti baltomis šlepetėmis? Ir ar mažoji
Neramu kotais.
11 komentarų:
Patariu ir tau atlaisvinti vieną akį nuo multikų. Niekada negali žinoti.
Aš jau budrus.
"Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 28). Vadinasi, išgirdę: Jis dirba aplamai, suprantame, kad jis dirba paviršutiniškai."
anoni, šitą žinome, bet kovoje su kalbainiais daskambėjo iki manęs mintis vartoti aplamai kaip apskritai ir priešdėlį da su veiksmažodžiais..
Iš multiko: "Bitės kažką įtaria..."
Multikai aplamai mūsų ideologijos pagrindas.
Per daug filmų žiūri...
Per daug filmų žiūri...
Per daug filmų žiūri...
Atsiprašau troy...ištrink. kažko kompas ar internetas sudurniavo.
Nieko, statistikai geriau:)
Rašyti komentarą