Mechanistinis balkanizavimasis

Minis pasiūlė  išaiškinti šią jo silpnu chemiko protu sunkiai suvokiamą sąvoką - mechanistinis balkanizavimasis. Aš galiu. Aš kasdien esu permanentiniame balkanizavimosi procese. Jis vyksta jau nevalingai manyje, tad galiu sakyti mechanistinis.
Pirmas požymis kad esi giliai tame procese - ugningas  šokis užgrojus muzikai bent kiek primenančiai Bučos dūdorių festivalio garsus. Kartais bandau išsisukti, flegmatiškoji lietuviškoji asmenybės dalis protestuoja prieš kvailą šokinėjimą ir rankų mostagavimą, bet tada išsižeidžia mažoji ir verkia. Tėtis nešoka, tai tokia tragedija, kad stenėdamas mojuoju rankomis, nesvarbu kokia  mano nugaros būklė tuo metu. Mažoji prisitaiko šokti net pagal Tomą Waitsą. Dabar įžvelgiu, kad ir tas gergždžiabalsis turi krūvą genų iš Balkanų.
Antra  proceso žymė tai raganiškas  polinkis visus sudėtingus būties  reikalus spręsti degančiomis žvakėmis, švęstu vandeniu po kampus ir glostant katę. Logiškas sprendimas mažei susirgus alergija buvo išpirdolinti katę kuo toliau iš namų. Bet pagal Balkanų tradicijas tai yra namų dvasia, ji gydo ir šiaip juodas daiktas su blizgančiomis akimis, taigi visiškai balkaniškas.Tad dabar namų dvasia šlaistosi kur nori, reikalauja klaikiai miaukdama maisto ir draskosi nagais jei namų dvasią paglostai jai netinkamu būdu.
Trečias - duona. Duona kepama tik kai virš Transilvanijos giedras dangus  arba kitu man nežinomu požymiu remiantis. Tad kartais duonos yra per daug, kartais visai nėra. Mechanistiškai prisitaikau, kapoju dešrą be duonos arba varškę su uogiene. Ir  nereikia, svarbesni gyvenime kiti dalykai  nei prisikimšti pilvą. Kaip supratote paskutine frazė ne  mano, o tokios mums visiems gerai žinomos moteriškės.
Tad kiek gal praskleidžiau jumi širmą nuo paslaptingos sąvokos mechanistinis balkanizavimasis, tamsūs lietuviai.