2012 m. sausio 9 d., pirmadienis

Apie bosus skandinavus




Dukra (vyresnė) pasakė, kad važiuos apžiūrėti Suomijos už 84 litus. Tamperėje bei Helsinkyje gyvena draugės, tai nakvynė nemokamai. O bilietas – iš pigių skrydžių akcijų. Kaina teisinga, tokia Suomija tiek ir teverta.

Iš kitos pusės daug laiko teko dirbti su bosais skandinavais. Ir tai nebuvo blogiausi laikai. Skandinavas bosas geriau nei bosas lietuvis. Du šimtus kartų.

Suomiai miega eidami. Na gal nemiega, nes nekrenta, bet visas jų pasaulio suvokimas yra lyg miegančio žiemą meškino. Lėtai, standartizuotai, nedarant staigių judesių. Kalba savo supaprastinta anglų kalba labai paprastai ir sėdėdamas kartu su jais posėdyje pradedi kartu miegoti. Pasaulis nesudėtingas. Dirbame protingai, tai yra po truputį. Ir parvažiuoji į Lietuvą toks ramus, bet pabudina pirmas klientas kuris pasako – nemokėsiu. Nes babkių neturiu. Iš principo. Tada Suomija kaipmat išgaruoja...

Arba kaip prisimenu kai mano bosas suomis gavo bosu anglą, kaip jis dejavo dėl kultūrinių skirtumų. Anglas juos! Vertė greitai dirbti!

Švedai kiek gyvesni žmonės.

Ypač po kelių viskio šotų. Kaip jie tada pavaro anekdotus apie norvegus....Toks finansininkas Čarlzas tai net turėjo ypatingą humoro jausmą. Savo stokholmiškame ofise, kur viskas pabrėžtinai skandinaviškai saikinga buvo užsidėjęs kiek parūdijusią sovietinę lentelę ant kabineto durų – Главный экономист.

Ir pas jį buvo ne tik ta lentelė.

Kartą mes jo filialas Lietuvoje gavome labai jau brokuotą švediškais standartais prekę. Švedai sutiko, parduoti negalima, nurašyti.

Mes nurašėme, bet prekė sandėlyje stovėjo ir trukdė mūsų mintims. Paklausėme vieno tokio vyruko, kuris dabar jau du kartus teistas, ar jam nereikia kiek brokuoto bet gero švediško produkto?

Laikas buvo ankstyvasis kapitalizmas ir dabar jau teistas, o tada dar ne, vyrukas atvežė kelias dailias krūveles gumele suveržtų pinigų ir išsivežė iš sandėlio broką urmu. Kitą savaitę atvyko gana netikėtai Čarlzas ir aptaręs pelno reikalus paprašė parodyti broką, kur sudėtas. Neturime sakom, išvežėm į laukus, vietos sandėlyje ilgiau laikyti nebuvo....

Vakare tada žymiame restorane “Ponių laimėje” šaunusis švedas numojo ranka, kai mes vėl pergyvenome dėl broko, sakė, tas brokas mūsų klaida ir jus tik pagundon vedame.

Taigi su švedais galima dirbti. Ypač jei jie baigę bendravimo su exCCCP kursus(Čarlzas buvo baigęs specialius kursus Carskoje Selo, ten mokė juos degtinę, Puškiną et cetera).

Tačiau teko turėti estą bosą tai jis visiems laikams man paaiškino kaip reikia vadovauti. Atvažiavo įvertinti mūsų rezultatų. Metinių. Pasakojome rodėme. Lyg ir gerai, bet estas jau užsikrėtęs skandinaviškomis manieromis skandinaviškoje firmoje, patys suprantate. Žodis per valandą. Mygėme mygėme, kad pasakytų ką nors reziume. Išspaudė:

- Nado liutse rabotat.

Praėjo metai ir vėl reziume:

- Nado liutse rabotat.

Tokie va ir yra skandinaviškieji bosai...

10 komentarų:

Skirtumas rašė...

Ir iš kur tiek bosų per vieną gyvenimą??!!

Unknown rašė...

50 metų ir firma buvo perparduota kelis kartus, o ir aš keičiau firmas kaip kojines.

Taškas rašė...

Ir vis dėl to aktualu net globalizacijos amžiuje :
....
Jis ir vėl mane rūgos,
Neišvarius nei vagos...

Unknown rašė...

Taške, o katras savininkas nespaus prie darbo....

viz3 rašė...

Ech, geri buvo tie gumele suveržtų pinigų laikai...

Unknown rašė...

Valstybei blogai tada buvo...mokesčius mokėti reikia arba Graikija tampi.

Anonimiškas rašė...

Nuo kada švedai būna Čarlzai?

Unknown rašė...

O lietuvės Andželikom?

Dalia, Septyni virtieniai rašė...

suomiai ne skandinavai. Estai gal ir norėtų skandinavais būt, bet jeigu jau suomiams nelemta, tai gaunasi, kad estai dar labiau ne skandinavai

Unknown rašė...

Dalia, kaip žiauriai su visa estų tauta pasielgėte.