Eilinį kartą
susirūpinome su vyresne giminės medžiu ir per Vėlinių savaitę apklausėme
daugybę prie giminių kapų sutiktų žmonių.
Vaizdelis nekoks.
Dar atsimenami XX amžiaus pradžioje gimę keturi broliai. Ir jie buvo skirtingi.
Ir iš esmės nusprendė savo palikuonių likimus beveik iki pat XXI amžiaus.
Pats
nerimčiausias buvo Juozapas. Jam labiau rūpėjo moteriškės ir pasisvečiuoti pas
ką nors. Galėjo svečiuose išgerti aštuonias stiklines arbatos. Jei duoda. Net
savo žemę prarado. Atėmė Vyžuonų klebonas Mileika už skolas. Tada blaškėsi Zarasų
pusėje, po to vėl grįžo
gimtinėn. Tačiau turėjo dvi žmonas ir vaikų daugiausiai iš visų brolių –
aštuonis. Tačiau jaunėlis ir jo palikuonys tiko visoms valdžioms, jie niekur
nesėdėjo, jų netrėmė.
Pats
protingiausias buvo Boleslovas. Rimtas
ūkininkas. Vienas sūnus mokėsi medicinoje, kitas mokytojavo. Pokaryje du
Boleslovo sūnūs pakliuvo kalėjiman -
medikas gydė partizanus, o mokytojas
pakliuvo su ginklais, po to tremtis Buriatijon ir pačio Boleslovo ir visų jo palikuonių . Tai Boleslovo
palikuonys dabar tokie: keli maišyti su buriatais, du gyvena Sibire išvis išsižadėję lietuviškos pavardės, trečias
Škotijoje, dar keli Lietuvoje.
Per vidurį tarp
šių brolių buvo Povilas, mano senelis. Turėjo ir Boleslovo rimtumo, ir Juozapo
polinkių. Tai jam ir sekėsi per vidurį. Turėjo penkis vaikus ir į lagerį
Vorkuton pateko vienas, be šeimos. Oficiali
versija sovietų laikais buvo tokia; labai mėgo kolekcionuoti ginklus,
pagal sutartis ir prie vokiečio, ir prie ruso prižiūrėjo Utenos kelią tai ir
prisirinko besimėtančių ant Utenos kelio ginklų arsenalioką per karą ir po karo
netyčia....Povilo žmona, mano senelė, viena išaugino penkis...
Ketvirtas buvo
visai ramus ir mokytas. Girininkas. Tai jis padarė gudriausiai, per karą prieš
ateinant rusams movė Argentinon. Ir Argentinoje dirbo kažkokiame medžių
departamente, o vaikų atrodo ir
neturėjo. Paskutiniai laiškai iš Buenos
Airių apie 1957 metais, jame rašė,
kad virš 40 laipsnių karščio, tad atostogauja kalnuose ir naujam automobiliui taupė ilgokai...
Tai šios mano
dalies giminės medžio trumpa apžiūra man inspiravo labai stiprų moralą: reikia domėtis moterimis arba Argentina, kiti
mokslo, įdomių dalykų kolekcionavimo ir
rimto ūkininkavimo keliai veda kalėjiman arba į lagerį.
Neverta būti rimtam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą