2012 m. lapkričio 29 d., ketvirtadienis

Rūsys ir instrukcija



Arba štai rūsiai. Rūsiai būna toli, juose pilna voratinklių, raktai netinka, laiptai statūs, gyvena smulkūs graužikai ar stambūs bomžai ir šiaip tai gana pavojinga vieta. Dar juose būna tamsu bei klaidu. Retas vyriškis mėgsta vaikščioti į rūsį...
Taigi bet kuri atsakinga moteris siųsdama savo vyrą į tokią vietą  privalo nuodugniai instruktuoti savo vyriškį idant nepatirti žalos.
Vakar  mane Balkanų moteris siunčia į rūsį:
-         Atnešk tų ryžių. Du.
Pagalvoju kaip ir per daug manęs, kad neščiau du ryžius. Tad tikslinuosi:
-         Kokius ryžius?
-         Baltus pailgus tokius, nedidelius,  valgiui naudojamas grūdas, - atsako.
Man iš tolimų pasąmonės gelmių lėtai  išplaukia vėlyvos vasaros  vaizdinys - daroma balkaniška košė iš sodo gėrybių su ryžiais. Ir po to į indelius. Aha.
BM tuo metu ramiai sukryžiavusi rankas laukia kol aš su savo pasąmone išsiaiškinu ryžių klausimą.
Atsiminęs aš ironiškai nusišypsau ir atrėžiu:
-         Žinau,  kad ryžiai  ne juodi ir ne kvadratiniai.
Moteris įvertina mano ironiją ir dadeda:
-         Tik neišiminėk ryžių iš indelių. Man reikia visos košės. Aš noriu dviejų sveikų indelių su ta koše. Ir  ant laiptų nepargriūk.
Va taip kruopščiai instruktuotam man pavyksta sėkmingai nuvykti į tolimą rūsį ir atnešti du sveikus indelius su ryžių ir daržovių koše. Kita kokia neteisinga moteris šūkautų ir rėkautų bei neįstengtų tiksliai instruktuoti. Ir tada vyriškiui nepavyktų rodos  paprasta iš pirmo žvilgsnio užduotis. O manoji  BM žino, kad tik labai tiksli instrukcija padės susikalbėti  su nuosavu vyriškiu.

3 komentarai:

Minis rašė...

Puiku! Svarbiausia abipusis supratimas.

Unknown rašė...

auklėjam ir auklėjamės

Unknown rašė...

:D