Arba štai rūsiai.
Rūsiai būna toli, juose pilna voratinklių, raktai netinka, laiptai statūs,
gyvena smulkūs graužikai ar stambūs bomžai ir šiaip tai gana pavojinga vieta.
Dar juose būna tamsu bei klaidu. Retas vyriškis mėgsta vaikščioti į rūsį...
Taigi bet kuri
atsakinga moteris siųsdama savo vyrą į tokią vietą privalo nuodugniai instruktuoti savo vyriškį idant nepatirti
žalos.
Vakar mane Balkanų moteris siunčia į rūsį:
-
Atnešk tų
ryžių. Du.
Pagalvoju kaip ir per daug manęs, kad neščiau du ryžius. Tad tikslinuosi:
-
Kokius
ryžius?
-
Baltus
pailgus tokius, nedidelius, valgiui
naudojamas grūdas, - atsako.
Man iš tolimų pasąmonės gelmių lėtai
išplaukia vėlyvos vasaros
vaizdinys - daroma balkaniška košė iš sodo gėrybių su ryžiais. Ir po to
į indelius. Aha.
BM tuo metu ramiai sukryžiavusi rankas laukia kol aš su savo pasąmone
išsiaiškinu ryžių klausimą.
Atsiminęs aš ironiškai nusišypsau ir atrėžiu:
-
Žinau, kad ryžiai
ne juodi ir ne kvadratiniai.
Moteris įvertina mano ironiją ir dadeda:
-
Tik
neišiminėk ryžių iš indelių. Man reikia visos košės. Aš noriu dviejų sveikų
indelių su ta koše. Ir ant laiptų
nepargriūk.
Va taip kruopščiai instruktuotam man pavyksta sėkmingai nuvykti į tolimą
rūsį ir atnešti du sveikus indelius su ryžių ir daržovių koše. Kita kokia neteisinga
moteris šūkautų ir rėkautų bei neįstengtų tiksliai instruktuoti. Ir tada
vyriškiui nepavyktų rodos paprasta iš
pirmo žvilgsnio užduotis. O manoji BM
žino, kad tik labai tiksli instrukcija padės susikalbėti su nuosavu vyriškiu.
3 komentarai:
Puiku! Svarbiausia abipusis supratimas.
auklėjam ir auklėjamės
:D
Rašyti komentarą