Turniškėse nors
ir atpūtė nauji vėjai, bet niekas nieko jau nebesuprato. Valdys toliau patys turniškėnai ar geri vyrai atsiųs generalgubernatorių?
Visi pastovėjo,
paburnojo ir vėl kožnas sau išsivaikščiojo
po savo gryčias. Viktoras irgi pavaikščiojo aplink savo gryčią. Bet labai
nenutolo. Algirdas Kuris Buvo Jonas blaškėsi kaip rudeninis lapas lietuviškoje
estradinėje dainoje.
Adamso akis
išmintingai visus stebėjo pro tvoros statinius. Jis prižiūrėjo demokratiją.
Senelis Ansbergis
sunkiai atsiduso - kas jei nei mes -
ir užsiropštė ant savo namo pastogės,
kur kažkadaise po sija buvo
užkišęs šaunyką. Mažu prireiks. Ir dabar prireikė.
Išvyniojo iš
skuduro. Buvo šaunykas gerai suteptas, tai ir šiandien blizgėjo kaip naujas.
Tik seneliui
Ansbergiui liūdna buvo, kad per tiek
metų Turniškėse taip ir
neatsirado kito kieto
vyro, kuris stotų prieš Viktorą
aiškiai, tvirtai ir su šaunyku. Vėl jam seneliui reikia....
Susimetęs į
kuprą Ansbergis lėtai lyg Vinstonas
Čerčilis per antrą pasaulinį ėjo ūlyčios viduriu per ranką persisvėręs šaunyką.
Viktoro gryčios
ir visų namų pakeliui langinės umariai užsidarinėjo.Tuoj šaudys, oi, šaudys,
kiekvienas suprato.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą