Sovietų laikais
žmonės parodydavo neįtikėtiną sumanumą
besigerindami savo buities sąlygas. Štai čia papasakosiu ganą
neįtikėtiną įvykį ta tema.
Vienos įstaigos
raudonajame kampelyje, kur man teko laimė darbuotis, anuo metu stovėjo normalaus
dydžio biliardo stalas. Tad per pietų
pertrauką, o kartais ir po darbo, kaldavomės prie jo iki užsimiršimo.
Viršininkas tvirtai buvo įsitikinęs, kad tas stalas blogis ir jo reikia
atsikratyti. Bet kolektyvas stojo mūru už kultūringą laisvalaikį. Kitaip - grasino kolektyvas - visi prisigers darbo
metu.
Bet nuo aktyvaus
naudojimo biliardo lazdos eižėjo ir
ypač kentėjo lazdų galiukai ten kur uždėta tokia lyg ir guma. Bet be jos
tikslaus smūgio neišgausi. Jau kiekvienas turėjome savo mylimą lazdą ir naktį galėjo pasakyti kuria vieta
reikia mušti rutulį kai tiesus ir kuria
kai savas. Bet nauja gumelė ant lazdos galiuko
būtų išgelbėjus padėtį. Bet jų niekur negalėjome gauti.
Mėgdavo biliardą
ir Kostas, skyriaus viršininkas, didžiulis vyras, bet be vienos kojos. Sakė
tuoj gaus superkoją, protezą iš švediškos medžiagos. Kai gavo iškart atšlubavo
pasirodyti nauja koja. Nu sakė šedevras, palietus kaip tikra koja beveik.
Labai gera švediška medžiaga. Vyrai sako: tai parodyk. Kostas atsmaukė kelnių
klešnę. Pačiupinėjo vienas, pačiupinėjo kitas – o bliamba, minkšta maloni
medžiaga, bet su sveiku kietumu smūgio tikslumui, lyg guma, lyg dar kas, bet biliardo lazdų galams 1000 procentų
tinkama. Taip Kostui ir pasakėme.
-
Ne, - atsakė Kostas, - tai mano koja. Neduosiu.
Per kelias dienas, pasiremdami mechanika,
medžiagų atsparumu ir kitais
įtikinėjimo metodais (kliuksinčiais), įtikinome ir įsitikinome, kad nupjovus
plonai ir atsargiai paviršinį sluoksnį nuo kojos nieko neatsitiks. O tik
gausime visi, tame tarpe ir Kostas, tik didelį malonumą nuo tobulo
žaidimo biliardu. Kostas pasakė aš pats bei su geru peiliu atskėlė kojos
gabaliuką kaip tik keturiems lazdų antgaliams.
Kaip mes žaidėme tada - kaip švediški dievai! Savi guldavo į lūzas
neįtikėtinom trajektorijom.
Ir kai tie antgaliai sudilo, Kostas
atsidusęs vėl pjovė ploną ploną savo kojos gabaliuką... vėliau išėjau iš to
darbo ir nežinau kiek Kostas nuskobė
savo koją. Dar ne kartą galvoju.
Nes biliardo rutuliai su nauju švediško protezo medžiagos antgaliu guldavo
į lūzas fantastiškai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą