2012 m. lapkričio 5 d., pirmadienis

Biliardas ir koja




Sovietų laikais žmonės parodydavo neįtikėtiną sumanumą  besigerindami savo buities sąlygas. Štai čia papasakosiu ganą neįtikėtiną įvykį ta tema.
Vienos įstaigos raudonajame kampelyje, kur man teko laimė darbuotis, anuo metu stovėjo normalaus dydžio  biliardo stalas. Tad per pietų pertrauką, o kartais ir po darbo, kaldavomės prie jo iki užsimiršimo. Viršininkas tvirtai buvo įsitikinęs, kad tas stalas blogis ir jo reikia atsikratyti. Bet kolektyvas stojo mūru už kultūringą laisvalaikį. Kitaip  - grasino kolektyvas - visi prisigers darbo metu.
Bet nuo aktyvaus naudojimo biliardo  lazdos eižėjo ir ypač kentėjo lazdų galiukai ten kur uždėta tokia lyg ir guma. Bet be jos tikslaus smūgio neišgausi. Jau kiekvienas turėjome  savo mylimą lazdą ir naktį galėjo pasakyti kuria vieta reikia  mušti rutulį kai tiesus ir kuria kai savas. Bet nauja gumelė ant lazdos galiuko  būtų išgelbėjus padėtį. Bet jų niekur negalėjome gauti.

Mėgdavo biliardą ir Kostas, skyriaus viršininkas, didžiulis vyras, bet be vienos kojos. Sakė tuoj gaus superkoją, protezą iš švediškos medžiagos. Kai gavo iškart atšlubavo pasirodyti nauja koja. Nu sakė šedevras, palietus  kaip tikra koja  beveik. Labai gera švediška medžiaga. Vyrai sako: tai parodyk. Kostas atsmaukė kelnių klešnę. Pačiupinėjo vienas, pačiupinėjo kitas – o bliamba, minkšta maloni medžiaga, bet su sveiku kietumu smūgio tikslumui, lyg  guma, lyg dar kas, bet biliardo lazdų galams 1000 procentų tinkama. Taip Kostui ir pasakėme.
-         Ne,  - atsakė Kostas,  - tai mano koja. Neduosiu.
Per kelias dienas, pasiremdami mechanika,  medžiagų atsparumu  ir kitais įtikinėjimo metodais (kliuksinčiais), įtikinome ir įsitikinome, kad nupjovus plonai ir atsargiai paviršinį sluoksnį nuo kojos nieko neatsitiks. O tik gausime  visi, tame tarpe  ir Kostas, tik didelį malonumą nuo tobulo žaidimo biliardu. Kostas pasakė aš pats bei su geru peiliu atskėlė kojos gabaliuką kaip tik keturiems lazdų antgaliams.
Kaip mes žaidėme tada - kaip švediški dievai! Savi guldavo į lūzas neįtikėtinom trajektorijom.
Ir kai   tie antgaliai sudilo, Kostas atsidusęs vėl pjovė ploną ploną savo kojos gabaliuką... vėliau išėjau iš to darbo ir nežinau kiek Kostas nuskobė  savo koją. Dar ne kartą galvoju.

Nes biliardo rutuliai su nauju švediško protezo medžiagos antgaliu guldavo į lūzas fantastiškai...
Rašyti komentarą