Bus daug patetikos šiandien. Visi buvusieji ten jau nebetilptų ten.
Bet apie kuriuos žinau tiksliai.
Vienas gynėjas dar kariauja. Turi savo mylimus ginklus, nemėgsta minosvaidžio, per sunkus. Geriausias ginklas tai mušantis 2 km snaiperio šautuvas. Ir man iš karo parvežė tiubeteiką. Sako pirko, neatiminėjo... Antras. Aktyvus tikintis. Gėrė kažkada pats , dabar globoja kitus narkomanus ir gėrikus. Restauruoja bažnyčias.
Abu nesigaili, kad ten buvo.
Aš ten nebuvau.
Prieš 1 dieną
5 komentarai:
Aš tada gyvenau Vilniaus priemiestyje. Aplinkui vien rusakalbiai. Kai nutraukė TV ir radijo transliacijas - pažvelgiau pro langą. Beveik visi penkiaaukščių langai tamsavo. Kas už jų? Pradrebėjau visą naktį. Labai padrąsino atsiradęs radijo balsas iš Kauno. Ryte susiruošėme į patį pirmąjį maršrutinio autobuso reisą - jei atvažiuos, tai važiuosim į tą mitingą prie AT. Atvažiavo. Kai sulipom, vairuotojas atsargiai rusiškai patarė: "Gal nevažiuokit į Vilnių, ten šaudo".
Aikštėje prie AT susitikom mano draugę iš Tauragės. Pasirodo, kaip tik išvakarėse tauragiškiai susiorganizavę autobusą atvažiavo budėti prie AT. Ta draugė paskui jokių medalių negavo ir jokia gynėja nesiskelbė. Gyvena kukliai ir tyliai.
Nebuvau TEN. Nespėjau iš po naktinio budėjimo savo įstaigoje, kadangi platformininkai galando į mus dantis, tad reikėjo saugoti.
O as buvau ten visa diena sausio 12 iki kokios 9 ar 10 valandos vakaro ir nuejau miegoti. O atsibudau nuo suviu garso. Gyvenom tuo metu pas mano uosvius, Perkuno gatveje, kuri dabar Druskio, t.y. per kokius du kvartalus nuo boksto. Uosviai is karto isleke prie parlamento, o as su savo zmona ejom prie boksto. Eidami matem kaip trasuojancios kulkos lekia i dangu, girdejom automatu saudyma. Bet kai nuejom (mano zmona buvo nescia tuo metu) viskas jau buvo pasibaige. Vaizdelis kuri matem buvo nekoks. Tanku pervaziuoti automobiliai ir sunkvezimiai, paklaike zmones saukiantys ant kareiviu ir ju akemniniai veidai. Ir aplink taip tamsu tamsu.
Grize puolem klausytis radijo ir kaip Vilnis rase, buvo gera isgirsti Kauno radijo stoti.
Keli gabalėliai iš mozaikos vardu "patetika, sentimentai, infantilizmas".
arbusis (nužiūrėta pas Kačių lopšius):
"šiandien?
oho brolyčiai - su laptopu, skaitmeniniu fotiku ir conectu galima būtų tiesiai reportus iš įvykio vietos daryti. ir su google translate versti į visas ten esančias kalbas.
ohoho kiek tokių blogerių būtų.
nublanktų visi pasauliniai karai prieš tokį info srautą..."
Žmogui atrodo, kad karo metu būna truputį šaudoma, bet visi jo įprasti žaisliukai: mobiliakai, internetas, sms, skype, e-mail'as, telefonai- taip ir veiks tvarkingai be sutrikimų. Kaip holivudiškam filmuke. :)
Mantaz (nužiūrėta pas Račą):
"Man gaila kartos, kuri augo ir didžiąją dalį nugyveno komunizme. Jau labiau apgailėtinos sistemos turbūt nebūna. Jei ir dabar mus slegia tas pigus žemo lygio posovietinis mentalitetas ir politinė kultūra, tai kas per gyvenimo kokybė turėjo būt tarkim kokiais 1969 metais? Ne, rimtai, labai gaila tų kurie tada gyveno tokioj pamazgų duobėj, kaip SSRS ir siutas ima, jei kas ima to ilgėtis. Praktiškai dabartinės visos blogybės yra tos sistemos liekanos, bet tvirtai tikiu, kad galiausiai išmirs tas apgailėtinas praeities palikimas ir nauja karta atspardys senoliams užpakalį."
Naujoji užpakalių spardytojų karta, tobulas tautinės mokyklos ir tv3 produktas. :)
Urvini, tikrus perliukus istraukei ! Fantastika, ko tik zmoneliai neprisigalvoja :)
Rašyti komentarą