2009 m. sausio 28 d., trečiadienis

Seimo langų daužymas. Dvi įsidėmėtinos reakcijos

Seimo langai jau gal ir įstatyti. Bet dviejų blogerių reakcijos į tai mane užkabino.
Pirma, tai Naglio Puteikio, konservatorių Klaipėdos skyriaus lyderio.
Jo straipsnis apie tai, kodėl jis džiaugėsi dūžtančiais langais.
http://puteikis.blogspot.com/2009/01/ar-liksiu-su-sveikais-stiklais-ir-su_27.html
Bet kažkas blogai partijoje jei toks gana aukštas pareigas partijoje turintis žmogus taip džiūgauja dėl kolegų nesėkmės. Puteikio aiškinimus suprantu ir priimu. Bet pats partijos vidus matyt nėra toks koks turi būti, jei tik tokie drastiški pareiškimai kažkiek išjudina stovintį vandenį. Mano galva konservatorių viduje diskusija turi būti tylesnė , bet efektyvesnė. Miestų skyrių lyderiai turi būti girdimi labiau ir greičiau.
Antras džiūgaujantis dūžtančių langų garsais tai A. Tereškinas, kaip ir beveik filosofas, bet matyt iš to Naujosios kairės, gėjų ir europinių intelektualų ydingo rato. Jo džiūgavimai saugiu atstumu iš Glasgow čia:
http://www.tereskinas.com/node/121
Sena intelektualų - kairiųjų žavėjimosi minia manija. Kaip stilingai metamas akmuo į supuvusį kapitalizmą. Jie vėl užmiršta kad būtų pirmomis revoliucijos aukomis. Tokiems žmonėms suteikiama teisė auklėti studentus, mokamos stipendijos, leidžiamos jų knygos. Jie taip daugina taip į save panašius. Ydingas ratas.
Rašyti komentarą