Oranžinis gyvenimas

Su nedideliu liūdesiu sakau sudie mikriukams. Nebekabosiu perlenktas pusiau dėl erdvės trūkumo mikriuko palubėse ir dar labiau atitolsiu nuo tautos gyvenimo. Iš esmės visai apribosiu bet kokius išorinius kontaktus su tauta. Na gal dar liks prekybcentrių kasininkės ir visokios moteriškės kurios daro apklausas telefonu. Gal ir negerai…na dar liks blogai, bet tai jau tokia specifinė tautos atplaiša…


Taigi, mes pasitarėme ir Balkanų moteris nusprendė sau pirkti oranžinės spalvos automobilį. Viskas buvo jau iš anksto slapukiškai suplanuota ir savaitgalį tik apiforminome pirkinį. Gaila man buvo parduotų akcijų, bet Balkanų moteris pažadėjo, jog ši mano investicija į oranžinį džiaugmą bus sėkmingiausia iš visų dėka jos pastoviai geros nuotaikos ir nebarningo( nuo pirkinio dienos) būdo. Dar šiandien iš ryto džiugiai paskambino jog nusidažė plaukus tiksliai į toną automobilio spalvai.

- Tikrai oranžine? – pasitikslinau neramiai.

Į ką buvau užtikrintas, kad taip, tiksliai automobilio oranžine. Ir dar Kalėdoms norės oranžinių marškinėlių.