Vakar galų gale
prisiruošiau pasikeisti padangas. Padangų servisiuko meistras prie mūsų namo baisus tylenis. Jis galėtų dirbti
pogrindininku sovietiniuose filmuose apie karą. Tik šeši sužvėrėję
gestapininkai su replėmis sugebėtų ištraukti iš jo du žodžius. Trijų ištartų
iškart net jo mama nėra girdėjusi.
Taigi stovime ir
žiūrime kaip šauniai sukasi meistras. Mažė klausia kaip tas aparatas veikia, o kam dabar suka, o kam vasarą
padangos, o kodėl, o iš kur, ką dėdė dabar daro, kam vėl suka, o kodėl pučia, kodėl
ratas purvinas, kodėl dėdė neturi šuns, o katę turi.....
Meistras vis
atsisukdavo į mūsų pusę ir dėbteldavo didelėmis akimis. Galų gale baigęs darbą ir gavęs pinigus jau visai
didelėmis nuo siaubo akimis paklausė:
-
Ir taip visą
dieną?
Aš tik linktelėjau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą