2014 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Vilniaus mero kreipimasis į brangius vilniečius

Brangūs vilniečiai!!!!

Matau jūsų akyse tokį man atpažįstamą akių  blizgesį, kai jūs žiūrite į mano naująjį šedevrą – viaduką į trikampį. Taip, kartais tas viadukas tuščias net per piką. Bet atidus stebėtojas gali pastebėti kartais pravažiuojančią viaduku mašiną ir ne vieną ( jei stebės parą).
Man irgi panašiai blizgėjo akys, kai vaikinai man pristatė projektą ir dar kai ką man asmeniškai.
Brangūs vilniečiai, aš kaip jūsų amžinas meras nenurimsiu. Mano akys vėl sublizgės būsimu vaikinų kai kuo man ir Vilniaus negirdėta šlove nuo kitų tokių ir geresnių  projektų:
-         Įstrižas tiltas per Nerį (net Detroitas ir Bilbao tokių neturi)
-         Obelų sodas Marse, kurios bus taip pasodintos (obelys, ne jūsų mylimas meras), kad Kalifornijos astronomai su teleskopu Hubble 24 h per parą matys užrašą obelimis Vilnius.
-         Gondola nuo Gedimino bokšto iki Kernavės piliakalnių kaip Lietuvos istorijos tęstinumo  simbolis.
-         Juodu kinietišku bazaltu  klotas mano pabėgimo kelias į Lenkiją (neteisingo politinio persekiojimo aukų paminklas).
-         Vilniaus bankrotas ir Vilniaus įlipimas į tokių šlovingų miestų kaip Detroitas gretas. Tai globalizacijos iššūkis, į kurį Vilnius tikrai  atsilieps. Gerai bankrutavęs  verslas su naujomis jėgomis atgimsta it paukštis feniksas. Taip bus ir Vilniui.
-         Kanalas mano jachtai įplaukti nuo Adrijos  jūros iki Neries, kad vilniečiai  galėtų džiugiai mojuoti nuo krantų vėliavėlėmis namo parplaukiančiam  su naujomis  idėjomis merui.
-         Air Lithuania  skrydžiai į Hanojų ir Hongkongą, kur persikelia  pasaulio ekonomikos širdis. Ir Vilnius  bus ten. Nuo tokio reiso Vilniuje atsiras naujų darbo vietų  5 tūkstančiams taksistų iš “Vilnius veža”.
Didžiuokimės, brangūs vilniečiai, savo mero akių blizgesiu žiūrint į tokius ir dar įdomesnius  projektus. Manęs nesustabdysite. Svarbu , kad vaikinai ateitų netuščiomis ir mes Vilniuje padarysime viską, ką įsivaizduoja  žmogaus protas ir dar daugiau.
Valio, draugai! Vaikų darželį irgi pastatysime, jei liks pinigų nuo šių reikalingesnių Vilniui projektų....


2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

Serbų-kroatų karas


Štai dabar žiūrint  Donecko pusėn kažkaip galvon ateina serbų ir kroatų nesenas karas. Mano galva istorija sukasi spirale.
Tada pamenu važiavau berods 2003 metais per  visą Kroatiją  ir mačiau kaip sadistiškai metodiškai masiškai į kroatų trobų stogus buvo padėta po vieną sportiškai taiklų serbišką artilerijos sviedinį. Galiu pasakyti idealiai ir maloniai sau  dirbo serbų artileristai.
Tačiau,  po to, su ginklais  pateiktais  “Vatikano”  ir “Argentinos”, papiktinti kroatai per kelias  savaites nušveitė  serbų armijas su jų taikliaisiais artileristais  iki pat  Serbijos sienos.
Tai bręsta kažkas panašaus į Vatikano ir Argentinos pagalbą ir viskas kas bus, tai elementarus istorijos pasikartojimas?


Akcijas trumpam paverčiau pinigais ir laukiu.

2014 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienis

Ir aš išmanus


Jėzau, jau aš galvojau liksiu ramiai sau tarp knygų, progreso paraštėse, ir nesuksiu  sau galvos dėl ...nu ten visokių programėlių ir išmaniųjų telefonų.
O dar kiekvienas  redaktorius vis paprotina, kaip suskaičiuoti raides su tarpais tekste, kaip tarpelius suriktuoti tik tokius, kokių reikia kalbos komisijai. Nėra ką daryti  - mokausi. Lyginu  tuos tarpelius kaip reikia  - su gadžetu. Tursenu, taip sakant, ir aš paskui septynmyliais žingsniais žengiantį progresą
Balkanų Moteris, sparčiau žengianti  į kažkur, įprūdijo ir man išmanųjį telefoną. Mažei, kuriai vis dar penkeri, mano naujas telefonas baisiai įdomus ir ne tik  įdomus, bet ji ten dar nemokėdama skaityti greičiau susigaudo ką kur nuveikti nei aš. Štai pastebėjau, kad dukra telefono diktofonu įrašo pasakas vakarais, kai aš jas seku.

Cha, bet ir aš nedurnas. Anksčiau, kai eidavau į protmūšius pirmadieniais  ir mažei neskaitydavau pasakų, antradieniais už bausmę skaitydavau dvi pasakas. Net burna išdžiūdavo, kol Uspaskicho balsu išvinguriuodavau Vilko klastas  iš Raudonkepuraitės. Dabar pasiūliau  mažei pačiai įsirašyti pasakas išmaniojo diktofonu ir kai manęs nėra pirmadienio vakarą  – klausytis iš mamos telefono pasakos, kurios tik širdelė geidžia..
Va taip va. Ir aš, ir aš pasikinkiau progresą! Dabar antradieniais skaitau tik vieną pasaką, ne dvi kaip anksčiau, nes pirmadieniais seku pasakas iš mamos telefono.

 Ir aš, ir aš sumojau kaip pasinaudoti  progresu!!!

2014 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Kam atsiduosi šiandien?



Kaip visada rytą stabtelėjau prie namo Kalvarijų 19. Prie Kalvarijų 19 vos gyvas stovėjo žmogus apsirengęs kaip turistas. Laikė rankoje puodelį, bet  šiaip jau jam kava nerūpėjo – iš jo kūno svyravimo amplitudžių supratau - ruošiasi mirti. Kita ranka laikėsi lyg  sienos, lyg  širdies. Na tai įprastas vaizdelis Kalvarijų  gatvei ir perkėliau akis į kairę. Ten milžiniškame plakate ant nugaros gulinti pusnuogė laiminga moteriškė kryžiaus fone skelbė ‘Kam atsiduosi šiandien?”. Dar kažkas buvo smulkiom raidėm, bet neįžiūrėjau. Nes nuvažiavau.


Važiuodamas kankinausi. Nieko  nesupratau. Tai prostitučių profesijos reklama? Iki to jau išsitoleravome? Ar aš jau visai nesusigaudau nūdienio  marketingo minties šuoliuose?