Šeši šaukšteliai

BM buvo kelis kartus Anglijoje. Angliškai geriau nepramoko, bet atsivežė didelį stiprų ekologinį jausmą su savimi iš britų salų. Mes nuo tada namie visi kaip vienas rūšiuojame visas šiukšles. Na bent jau tol, kol kai kas mato.

Popierius ten, plastmasė šen, stiklas trečiaip, kavos tirščiai  antraip. Virtuvė maža, o dar ten įgrūsti keli skirtingi kibirai.Vasarą dar papildomai smirda kaupiamomis maisto atliekomis, kuriomis maitiname sode Kalifornijos raudonuosius sliekus. Jei visi susirenkame į virtuvę, tai šuo cypia, nes kas nors būtinai  užlipa Karlitai ant letenos. Nėra vietos net pėdai pastatyti.

Aš burbu. Mano mylimiausia vakarais teritorija aplink  šaldytuvą paversta kažkokiu leftistiniu poligonu iškraipyti  normalaus pagyvenusio vyriškio smegenis. Atliekų rūšiavimas  tai tik pirmas atrodo pradžioje  nekaltas žingsnis, kuris vėliau nuveda  į veganizmą, vegetarizmą ir visus kitus LGBT ir BDSM-izmus.. Ir tada tu tampi tokiu liesu (o liesi  visi įtartini, nes arba leftistai arba ligoniai) barzdotu jaunuoliu nesveikai žibančiomsi akims, kuris mojuoja per demonstraciją  raudona vėliava ir rūsčiai reikalauja daugiau migrantų į savo namus.

Kartą prisikaupė per daug kavos tirščių atliekų. Atliekos  nebetilpo į tam skirtą  indelį,  į sodą nebevežam jau, nes sode šalta. Ir kažką negero įtarusi BM patikrino kavos tirščių indelį ir ten rado  šešis kavos šaukštelius paruoštus išmetimui. Ji rūsčiai paklausė kaip tai  suprasti?

Kavą rytais darau tik aš. Otmazui jokių šansų bei jokių minčių nebebuvo.

Bet kai gerai pagalvojau....

Sąmoningai ekologiniam judėjimui nesipriešinu, nesu išmanus ginčytis, bet pasąmonė, matyt, vis tiek nenori į tą pažangią Europą, kur muštruojamas  naujas Europos žmogus. Man, kaip jau muštruotam brandaus socializmo sistemoje, organiškai nepriimtinas bet koks auklėjimas. Juk visi tie auklėjimai turi geras intencijas. Pradžioje. Ir todėl kas antrą rytą ranka sudreba ekologiškai kratydama  kavos  tirščius į tam skirtą kibirėlį ir todėl šaukštelis nevalingai iškrenta iš rankų...

Turizmas tai du, maksimum – trys

Jau praėjo keli mėnesiai nuo tų dienų, tad  galiu beveik ramiai aprašyti ekskursiją.

Jau lipdamas į autobusą Vilniuje  pajaučiau kažką negero. Labai ankstų  rytą tik šeštuoju jausmu jaučiau bus negerai. Tik po geros valandos ir sąmone supratau – negirdžiu jokio vyriško balso autobuse.

Vienas aš kaip pirštas vyras autobuse.

Net plaukai ant kaklo pasišiaušė. Moterys pusamžės, stengiasi palaikyti labai malonų ir kultūringą bendravimo lygį. Balkanų moteris iškart mane spaudė nusiraminti bei išlikti tokiu pat kultūringu ir mandagiu. Kaip tos moterys. Bravūriškai bandžiau likti optimistu, neatsargiai leptelėjau info  apie kelionės tikslą ir moteriškės trumpai įvertinusios mane  prilipdė  pravardę. Enciklopedija. Joms tas kelioninis vyriškis, kuris dar ir kažką žino, buvo puiki proga visai nebemąstyti. Jos net -  nors aš buvau pirmą kartą tame mieste – klausdavo  kur yra tualetas. Aš drąsiai rodžiau į priekį – kažkur ten. Kavinėje. Ir tikrai po šimto metrų atsirasdavo stebuklingu būdu kavinė su tualetu. Moterys gerbė mane vis labiau ir labiau. Nors viena gatve ėjome  net  su gidu, bet jos spietėsi aplink  mane ir klausė manęs. Buvau jau patikrintas žinių šaltinis.

Ir kai pasakiau, kad noriu valgyti  jos choru pritarė, taip, būtinai, valgysime,  gerai, tik nueisime į senamiestį ir prie fontanų.

Iškart po  šių žodžių dvi sukliko ir dingo artimoje  suvenyrų parduotuvėje. Mes  - 15  - palaukėme. Bet po to nutarėme lėtai  judėti link fontanų. Pasivys. Kryptį matė.

Po šimto metrų pasivijo skambutis.Tos dvi krypties  nematė ir nuklydo  į kitą pusę. Atgal. Joms taip susišvietė. Bet dabar joms baisu, jos pasiklydo.

Likome laukti. Šimtą metrų pasimetėlės ėjo ilgai, tad dar atsijungė nuo grupės - tik pažiūrėti vazelių – keturios.

Kai atėjo dvi, neberadome  keturių. Bet kadangi visi (tiksliau visos ) žinojo fontanų kryptį - mes nuėjome. Po truputį pakeliui vis po kelias  atsilikdavo palaukti kitų. Laukdavo parduotuvėse.

Iki fontanų daėjo tik branduolys. 9 vienetai. Aš dar kartą priminiau, kad praėjome kelias dailias kavinaites. Moterys sutiko, kad valgysime, tik reikia visas susirinkti.

Rinkome grįždami atgal tuo pačiu keliu atidžiai apžiūrėdami beveik kiekvieną įdomesnę parduotuvę. Kol  daugmaž prisirinkome moteriškių iki to pačio pirminio skaičiaus. 15. Valgyti norą pareiškė tik vėl tie 9 vienetai.

 Aš jau garsiai  nusistebėjau, tai kam mes rinkome valandą tas visas nuokrypas?

Moterys mane nuramino, ponas Enciklopedija nepykite, iš kur mes žinojome...būkime mandagūs...

Gidė pasakė žinanti gerą labai kavinę, tik kilometrą paeiti. Bet buvo penktadienio vakaras ir toje geroje kavinėje savaime suprantama vietų nebuvo. Aš burbuliavau  kaip verdantis arbatinukas, man jau vizualiai kilojosi dangtelis.

Paskui gidę vėl grįžome prie tų kavinių, kur ką tik ėjome prie fontanų, bet jau ten irgi niekur nebuvo devynių vietų. Moterys vis pažiūrėdavo į mane ir vis sparčiau ėjo link kitos kavinės, kur vėl ką tik užėmė paskutinį staliuką.

Kai po valandos radome tuščią tajų restoraną  ir galų gale atsisėdome  - dvi iš mūsų devintuko ištiko alergija  nuo tajiškų smilkalų. Viena neatsargi  moteriškė pasiūlė vėl visiems  eiti kitur. Kitos ją apšaukė – pažiūrėk į poną Enciklopediją. Iš Enciklopedijos  lėtai kilo verdančio arbatinuko garai, dūmai ir  burbuliuojantys garsai. Tad iš restorano išėjo tik dvi alergikės. Kitos tykiai sėdėjo ir klusniai valgė. Tajų restoranas pasirodo buvo tuščias, nes ten brangu, neskanu  ir  klientus apskaičiuoja apsirūkiusios padavėjos.

Tad  išėjome kur nors kitur išgert alaus, bet taip ilgai ieškojome kitos vietos alui, kad jau tuoj turėjo prasidėti kita para. Devynių vietų (alergikės pakeliui mus susirado) vėl niekur nebuvo. Nes penktadienio vakaras. Tiesa parduotuvėse vietos buvo, tad vietoj alaus mes trumpam vis užbėgdavome suvenyrų. Per tas paskutines paros valandas pavargau, išdžiūvau kaip Kalahario dykuma, o jos vis dar rasdavo parduotuvių. Kol aš pamačiau dvi laisvas  vietas, pigų šaltą alų ir pasakiau BM griežtai - dabar mes išgersime  alaus.

Grupė lauke kantriai  palaukė dešimt minučių kol mes išgėrėme  šalto alaus. Tada aš sugebėjau  toliau eiti ir net beveik nešūkavau, kai gidė apsiriko tik kokiu kilometru, kur autobuso sustojimas  mums važiuoti į viešbutį....

Bet į ekskursiją su vien moterų kolektyvu aš tikrai niekada nevažiuosiu. Nors jos kultūringos ir mandagios. Taškas.

Ukraina. Pamokos

1. Kremlius pavojingai civilizuotam pasauliui  žvėrėja ir tampa vis agresyvesniu.
2.  ES tinka tik humanitarinėms reikmėms. Jokios politinės valios ar sveiko supratimo kas vyksta palei ES rytines sienas save kairiais  ir tolerantiškais burtažodžiais užsimigdę Briuselio  medūzos neturi.
3. Realios jėgos tai - JAV, Vokietija ir Lenkija.
4. Bet koks politikų atotrūkis nuo žmonių ir besaikis turtų kaupimas baigsis taip kaip Ukrainoje.
5. Ukrainos revoliuciją sukėlė ir atlaikė pagrindinę naštą nacionalistiškai nusiteikę žmonės, kurie taikiu metu ES būtų vadinami fašistais.

Portnojaus skundas

Gerai ir smagiai rašo Filipas Rotas. Prikausto  dėmesį, nepaleidžia. Jau antrą jo knygą skaičiau. Temos kiek neįprastos, kaip čia gražiau pasakyti N-30, net ne N-18. Bet man jos pasirodė kiek labiau politinės nei visuotinai žinomos kaip N-18 bei žydiškumo.

O aš turėjau tokį seną norą, rasti knygą kur nuoširdžiai (be pykčio) būtų ištirtas kairiojo aktyvisto fenomenas. Dostojevskio "Biesai", žinau. Bet aš norėjau kiek labiau  į mūsų laikus nukreiptos knygos.

Ir dabar radau.   “Portnojaus skunde” aš pamačiau visą kairiojo aktyvisto genezę. Jei kam įdomu kaip ir iš kur gimsta kairieji aktyvistai – “Portnojaus skundas” tų keistų ir nelaimingų žmonių atsiradimo priežasčių tyrimo  tikra parankinė knyga.

Projektas “Juodoji fantastika arba 2030 metai”. 1 dalis

LSD (liberalių socialdemokratų) partijos būstinėje.

Pirmininkas trinktelėjo kumščiu per stalą.

-         Na tai jūs man durnam paaiškinkite kodėl mūsų partijoje vyrų liko jau  tik 5 procentai.

-         Pirmininke, jums gal dėl ilgamečio stažo neteko, bet norintys šiais laikais  įstoti į partiją dabar praeina laisvo pasirinkmo procedūrą, - tyliai sumemleno toks labai  neperspektyvus skyriaus pirmininkas.

-         Na ir   kodėl  tamstai taip nepatinka  ta laisvo pasirinkimo procedūra?  - atsilošė krėsle žaibuodamas  visais savo akinių stiklais partijos pirmininkas.

-         Na...kaip čia aiškiau  pasakius.... vyrams tenka nusismaukus kelnes pasilenkti ir...

-         Na ir kas čia baisaus, tik vienas kartas ir po to visą gyvenimą gali laisvai rinktis....nepatiko, grįžk pas  moteris. Bet tu jau laisvas pasirinkti. Laisvė yra esminė ideologinė mūsų partijos vertybė.

-         Tamsūs žmonės, pirmininke,  neįsisavino iki galo partijos ideologijos, - suūžė ir liūdnai palingavo galvomis visa likusi partijos taryba.

O neperspektyvus skyriaus pirmininkas tapo visiškai  neperspektyviu.

Šalies nejautimas

Nerandu žodžių geriau apibūdinti savo būsenos nei  šios  rusiškos O.Mandelštamo eilutės:

Мы живем под собою не чуя страны

Man lyg ir kartojasi seni laikai kai buvau jaunas ir sovietinis. Žinia sklinda  - atvažiuos ponai iš centro. Ir štai net visko matę Vilniaus gatvės puolamos tvarkyti ir gražinti. Iš dangaus krenta  pinigai ir darbininkai pluša it skruzdėlės. Primena sovietus - karinio dalinio žolės dažymą žaliai laukiant generolo.

Iš sovietų laikų pažįstami žmonės drovisi pasisakyti jie prieš gėjų santuokas ar ne. Senas sovietinis patyrimas  verčia nujuokauti tokias temas į lankas. Geriau patylėti...

Dukros vargu bau ar susiras  gerus vyrus. Nelabai matyti  ūkiškų ir gaspadoriškų vaikinų, kurie sugebėtų pakelti šeimos rūpesčių naštą. O ir kam ta šeima, jei tos šeimos  ateitis tokia neaiški...

Beveik gėda būti lietuviu, nepadoru didžiuotis Lietuva. Sunkiai suvokiama naujoji ideologija diegiama per visus propagandinius kanalus. Aš juk taip  gerai žinau  – dar nuo sovietų  laikų – kur propaganda, o kur ne.

Kalbėdamas kai kuriomis temomis privalai laužyti liežuvį ir nesakyti kaip įpratęs nuo mažų dienų. Aš pats jau nebe normalus lietuvis  vyras, o kažkoks mistinis heteroseksualas, todėl beveik fašistas. Man rodės to pačio blogio nešėjos – komunizmas  ar fašizmas. Bet aiškėja , kad neteisinga tokia  mano mąstymo kryptis.

Komunistuojančiu marksistu  būti beveik garbinga ir madinga.

Nejaučiu po savimi, savyje ir virš savęs savo šalies.

Mažumos mano gyvenime: čigonai

Sugalvojau naujų memuarų seriją apie mažumas mano gyvenime. Juk pagalvojau per ilgą gyvenimą su visokiomis mažumomis  - žydais, moterimis, gėjais, karaimais -  kiek artimiau susidūriau. Aišku jokios didelės tolerancijos pavyzdžių iš manęs nelaukite. Bet  subjektyvaus objektyvumo kažkiek galite tikėtis.

Augau  Dzeržinkėje prie turgaus.  Savaime suprantama  tokioje pelningoje vietoje čigonai irgi turėjo kelias lūšneles. Vaikystėje net  vienas čigoniukas Chandyba bandė su mumis kieme draugauti. Bet net ir mums vaikigaliams  matėsi visiškas to vaiko tūpumas ir tuščias agresyvumas, tad  iš tokios draugystės nieko neišėjo. Net pro jų lūšneles vengėme vaikščioti. Nes kabinėjosi ko čia žiūri.

Mano namo laiptinėje gyveno čigonas. Bet jau baigęs daktaro mokslus, tai toks iš jo ir čigonas. Kartais tik jis užsidarydavo kambaryje ir liedavosi tada akordeono  melodijos per visą namą su dulkėto tolimo kelio  ilgesiu. Jo du sūnūs išvis sulietuvėjo ir vienas net tapo ligoninės direktoriumi Vilniuje. O šito laiptinės čigono brolis buvo mano geografijos mokytojas. Tai jau šitas čigonas nuo manęs kentėjo.

Kai sirgdavau arba šiaip sėdėdavau namuose man smagiausias dalykas buvo žemėlapių skaitymas. Kažkaip jaučiau , kad iš sovietų šalies neteks daug matyti pasaulio ir žemėlapiai su žurnalu Vokrug Sveta bei  geografinės žinios būdavo savotiška orlaidė į pasaulį. Tikrai žinojau klasės pasaulio žemėlapyje visus pavadinimus arba visas JAV  valstijas  bei kitokius žemėlapinius triukus (pvz. užsisukęs nuo žemėlapio pasakydavau bet kurios šalies sienas su kitomis šalimis). O geografas buvo kiek manieringas, visas toks neslepiantis savo čigoniškumo margarūbis povas,  ir kol ištardavo visą privalomą parodyti žemėlapyje pavadinimą aš jau už jo nugaros rodydavau su antro skiemenio pradžia .ką reikia nežiūrėdamas beveik  į žemėlapį.. Ir pabrėžtinai žiovaudavau  kaip man nuobodu. Tas jį nervindavo. Negalėjo toks debilavoto veido paauglys  tiek  žinoti. Tai prieštaravo mokslo faktams. Tačiau jis ilgainiui prarado viltį mane demaskuoti ko nors nežinant ir nebeversdavo atsakinėti.

Kartais pabandydavo. Tada būdavo tokia scena:

-         Naaaa... Steeeebėtojas seniai nebuvo prie lentoooos...praaaašau...

Aš iš galiorkinio  suolo keldavausi lėtai, klasiokai jau iš anksto džiaugėsi mokytojo pažeminimu, eidavau kliūdamas už suolų ir draugelių kišamų kojų. Tekdavo sustojus rodyti kumštį. Taip vos dašliauždavau iki  pirmujų  suolų. Geografas matydamas džiugų klasės pasiruošimą jo pažeminmui bei aiškų demonstruovimą mano kūno kalba, kad ir šį kartą viską žinau susinervinęs ištardavo:

-         Sėsk, penki, nenervuok tu manęs...

Buvau vienintelis mokykloje kuris gaudavo geografijos penketus  už pasivaikščiojimą tarp suolų.

Gaila vėliau neįjunkau į narkotikus ir kažkaip nebeteko artimiau pabendrauti su šios šaunios mažumos atstovais. Tik per automobilio langą arba iš toli. Būrėjų neprisileidžiu.

 Tad tik tiek  Tik ankstyvoje jaunystėje buvo tokie kiek netolerantiški iš mano pusės santykiai su čigonais. Bet tada ir tokio baisaus žodžio nežinojome.

Apie Londono riaušes

Londono riaušių metu policija buvo bejėgė, pabijojo naudoti galingesnius ginklus kuriuos turi.
Mano galva Naujoji Kairė jau pasiekė savo - revoliucinė situacija Anglijoje maksimaliai paruošta. Policija bijo daryti tvarką, tik nurodžius premjerui pakrutėjo labiau, nes žmogaus teisių aktyvistai ir kiti kabinetiniai geruoliai sugebėjo jau dekonstruoti Anglijos visuomenę. O juk kažkada tai buvo puikiai organizuota  imperialistinė valstybė, nešė visam pasauliui civilizaciją.
Tačiau. Ne viskas prarasta. Radau kelias grupes, kurios pačios sugebėjo susiorganizuoti savigynai.
Vardiju, labai įdomus sąrašas:
1. Sikhai, gynė savo šventyklą.
2. Turkai, parduotuvių savininkai, gynė savo verslą.
3. Anglijos gynybos lyga(England Defence League). Vienintelė veikli buvo ši dešinioji organizacija, aišku bus išvadinta fašistine, bet sikhai ir turkai tai juk negali būti fašistais:)
papildau 13,09:
4. Londono futbolo klubo Milwall sirgaliai.

Pagaliau; intelektualinis forumas Dešinioji mintis

Lietuvoje kuriamas diskusijoms skirtas bendraminčių intelektualinis forumas „Dešinioji mintis“. Judėjimas pasisako už tradicinę šeimą, dorovines normas, tikėjimo laisvę, tačiau didžiausiomis vertybėmis nelaiko pliuralizmo ir tolerancijos, pasisako prieš „europinį standartą“ žmogaus teisių srityje.
Citata iš čia:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=46639471

Mano komentaras. Gėjuomenė ir NK95 jau pavadino šį judėjimą fašistiniu. Vadinasi teisingu keliu einame.
Tikiuosi Dešinioji mintis anksčiau ar vėliau pavirs  į iškilų reiškinį Lietuvoje.
Gerb. -vg- nurodė jų puslapį:
http://www.desinieji.lt/

Antifa ir kiti(LGBT, veganai, anarchistai, pedofilai, antiglobalistai)

Nepažangioji interneto dalis labai nervinasi dėl antifos.
http://zeppelinus.livejournal.com/32117.html

Ponai, reikia skaityti istoriją. Ir tada visi veiksmai bus normalūs.

Europoje įvyko Didžioji prancūzų revoliucija. Tada buvo pasmerktos tokios sąvokos kaip šeima, tauta, tikėjimas, moralė. Svarbiausiomis tapo – lygybė, brolybė. Viskas prasideda nuo žodžių, kurie svarbiausi.

Tai ir raškome tuos revoliucijos vaisius jau kelis šimtmečius. Vaisiai revoliucijų kartūs, bet labai patrauklūs jaunimui( iš natūralaus nesubrendėliško maištingumo), taip pat vadinamiems naudingiems idiotams ir naujai tarptautinei biurokratijai. Mano galva lietuviai turėjo labai gerų vaistukų nuo kairumo lygos per 50 okupacijos metų. Deja, vaistukai ne visus paveikė. Arba kitus per stipriai – visiškai išplovė sveiką protą.

Mano prognoze kairumo nenormalių apraiškų daugės, kol neprasidės Europos atgimimas. Jei ne, kitas vienintelis galimas variantas – Europos saulėlydis.

Pedofilija tokia pati lytinė orientacija kaip ir heteroseksualizmas?

OTTAWA, Ontario, February 28, 2011 (LifeSiteNews.com) – In a recent parliamentary session on a bill relating to sexual offenses against children, psychology experts claimed that pedophilia is a “sexual orientation” comparable to homosexuality or heterosexuality, a definition that was questioned by one Member of Parliament who was present.
Iš čia:
http://www.lifesitenews.com/news/pedophilia-a-sexual-orientation-experts-tell-parliament

Pažangieji psichologai jau ir Kanados parlamente pedofiliją pripažino tokia pat seksualine orientacija kaip ir normalių žmonių. Tuoj pedofilams reikės ir normalių žmogaus teisių. Kodėl  iki šiol dar tyli liberalusis ir tolerantiškasis Lietuvos jaunimas tuo klausimu. Kitais metais išgirsime jau?
Ką dar papasakos mums pažangeji psichologai ir kuo tai baigsis?

Užburtas ratas

Normalūs lietuviai Lietuvoje augina vaikus. Juos bara už nepažangias mintis ES fondų išlaikomi nenormalūs žmonės, kurie nei vaikų, nei šeimų neturi ir todėl turi daug laisvo laiko bei laisvų pinigų.
Užauginti lietuvių vaikai važiuoja dirbti į ES šalis, kad už uždirbtus jų pinigus ES fondams vėl būtų galima perauklėti dar likusius normalius lietuvius Lietuvoje, kad nenormalūs žmonės yra gėris bei būti lietuviu yra fašizmas.
Užburtas ratas baigsis tik kai lietuviai Lietuvoje nebeaugins vaikų, nes yra gėris neauginti būsimų fašistų ir būti nenormaliu?
Bet kas išlaikys tada tuos pasenusius nenormalius?
Su artėjančiomis Kalėdomis kol kas visus, gal greit jau ir ši šventė bus nelabai toleruojama ES…

P.S. ... ir dar taip nedrąsiai prisiminsiu, jog turime tokį vis dar galiojantį dokumentėlį su pačio Vytauto Landsbergio parašu, kuriame parašyta:

Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Tas dokumentėlis čia;
http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

2030 m. Lietuva. Antras variantas

Inspektorius dailiai sutvarkytais nagais vartė plunksnakotį auksine plunksna, labai atidžiai pažvelgė man į akis, dar kartą perskaitė anketos dokumentus, pabarbeno pirštais į stilingai sutvarkytą stalą. Ir vėl įsispitrijo man į akis:


- Va taip smarkiai mėgstate romus, neabejojate antifašistinės koalicijos pergale, neturite nei vienų Lietuvos rinktinės marškinėlių, net suplėšytų, nebuvote religinio kulto pastatuose net užėjęs nuo 2000 metų?

- Taip, - neramiai sėdėdamas po rentgenišku inspektoriaus žvilgsniu atsakiau.

- O jei poligrafu? – ūmai mestelėjo pagyvėjęs inspektorius.

Žmona tyliai aiktelėjo ir lėtai lėtai pradėjo svirti nuo kėdės. Ji žinojo poligrafo patikrinimo mes nepraeisime ir leidimo vaikui kaip antros kategorijos nuokrypos mes vėl negausime.

Inspektorius prišoko - matyt jau įpratęs prie tokių vaizdų – su vandens stikline rankoje. Prilaikė žmoną, šliūkšterėjo jai vandens į veidą ir priekaištingai ištarė man:

- Jūs gi žinote, kad nepraeisite. Kam bandote, kam žmoną kankinate? Stokite į Naująją Kairę, gal kada nors kaip nors, kai persiauklėsite...ech, žmonės, galvoje tamsus fašizmas, o jums darželius – lopšelius statyk, tarytum Europa neturi kur dėti pinigų.

Atsistojome. Išėjome pasilaikydami už parankių. Uždarę duris, atsirėmėme prie inspektoriaus kabineto į sieną. Girdėjome kaip inspektorius už sienos skundžiasi telefonu:

- Benai, mylimasai, surask man kitą darbą, Benai, kaip aš pavargau nuo šitų bukų hetero ir jų vaikų leidimų....

Gėlė pavarde bromelija

Pirkome gėlių vazonėlį gimtadieniui Iki-Minsko gėlių parduotuvėlėje. Patiko gėlė pavadinta lapelyje prie vazono bromelija. Žmonių buvo daug, neprasibroviau iki prekystalio ir iš toliau sušukau garsiai kek kainuoja bromelija. Gėliniokas plonytis, nusigeibinęs dar papildomais badavimais ir dietomis, su medalionu ant krūtinės ir visas toks manieringas piktokai atsakė:


- Tai ne bromelija, o ……..

Aš jam dar kartą paaiškinau:

- Ką matau užrašyta to ir klausiu, parašyta bromelija, kiek kainuoja?

Subtilus ir manieringas gėliniokas susierzinęs išspiegė:

- Kaip baltasis vyras turi vardą ir pavardę, taip ir gėlės turi pavardes ir vardus. Šios gėlės tik pavardė bromelija, o vardas kitoks.

Tekstas buvo skirtas visiškai tupam debilui iš turgaus patvorio.

Gerai, nupirkau bromeliją kitokiu vardu, nebetęsiau diskusijos, skubėjau kitur.

Bet tai apie kitką. Aiškiai mažumai atstovaujantis vyrukas susierzina vien dėl to, kad žmogus atrodo kaip normalus fiziškai išsivystęs baltasis vyras su tradicinėmis nuostatomis ir kalba nevyniodamas į vatą. Viskas ką aš būčiau dar jam drėbtelėjęs apie jo išvaizdą, jo manieras ir mažumą jau būtų hate speech – taip vadinama neapykantos kalba, liberaliosios Europos cenzūrinis išradimas. Ir kas blogiausia aš jau pradedu filtruoti savo kalbą, man ramiau kai prie manęs nesikabina kokie nugeibę mažumistai. Baimė būti apkaltintam hate speech jau tūno mumyse.

O mes normalūs baltieji vyrai gėjų galvose jau suklasifikuoti kaip blogis ir juos erzina vien mūsų elgesio normos bei išvaizda, jie jau nebepakenčia su mumis pagarbiai elgtis. Jie aukštesnio lygmens visuomenės grupė.

Gėjų festivalinis filmukas

Vakar buvau gėjų irštvoje - Skalvijoje , festivalio Nepatogus kinas gėjų programos atidaryme. Vienas bijojau eiti, tai vyresnė dukra sutiko palydėti ir palaikyti už rankos jei bus baisu.
Tai buvo filmukas apie estų gėjų paradų tyrinėjimus  - Briuselyje ir Vilniuje. Kaip ir maniau Vilniaus parado šimtą metų vietiniams nereikėjo, bet yra pinigai - reikia atidirbti. Tas filme ir buvo parodyta. Aktyvistų instruktažas, samdomi autobusai, konferencijos, iš užsienių atvežti paraduotojai, pinigai įsisavinti. Bet kuo patiko estai. Jie pasakė taip nedarys kaip Vilniuje, tai buvo kvailas renginys, supriešinęs tik visuomenę. Jie darys geriau koncertus, bet nešoks  į akis visuomenei kaip mūsiškiai fondų įsisavintojai.
Briuselio gėjų paradas aišku buvo puikus. Ten sena išpendėjusi Europa, ten galima.
Našlaitis režisierius vienoje vietoje nutruko nuo grandinės. Teka sau ramia vaga propagandinis filmukas tik staiga rūsti muzika, žiūrovai susikaupė  - tuoj pasirodys   siaubingas  siaubas. Kadre pasirodo Vilnaius bažnyčios, tikinčiųjų minia. Nesąmoningai išsidavė gėjukas kas jiems baisiausia - Bažnyčia, tradicinės vertybės yra jų rimčiausias priešas. Karikatūriniai veikėjai kaip Murza, Šustauskas ar Gražulis tik pila vandenį ant jų propagandinio malūnėlio. Gėjams labai gerai Murzos vėliavos ataskaitoms apie fašistų siautėjimus Lietuvoje. Kova su fašizmu...

Apie NK95 dvasinius tėvus - Tomazas Kampanela

Labai juokinga bei pamokoma buvo pasiskaityti vieną iš dvasinių NK95 tėvų Tomazo Kampanelos knygelę Saulės miestas. Pats Tomazas apie 30 metų sėdėjo kalėjime ir ten kūrė pasaulio pertvarkymo projektus. Mano galva tai labai tinkama vieta ir tokiai kūrybai, ir tokio gyvenimo propaguotojams. Būdamas vienuoliu ir kaliniu Tomazas labai daug dėmesio skyrė reprodukcinėms problemoms ir moterų dalyboms tarp solarijų – maždaug trečdalį knygelės. Išpieše meiliai ir tiksliai kokių proporcijų moterį kam dera duoti, ir kokias prastesnes moteris atiduoti bendram naudojimui.

Mano galva tai labai gerai apibūdina komunistus, jie turi visokių disfunkcinių problemų arba ko nors negauna ir sukūria projektą kaip visiems padalinti po lygiai.

Dar aprašė, kad ir be demokratijos bei monarchijos galima valdymo forma yra filosofokratija, tai yra valstybė valdoma pačio protingiausio tuo metu metafiziko. Beje demokratija pas graikus – tai valdančiųjų parinkimas burtų keliu, pabrėžiu burtų. Žiūrint į 20 metų valdančius Lietuvą tai keturiskart geresnis būdas nei dabartine Lietuvos olidemokratija. Tagi tas Saulės miesto valdovas savo protu yra tiek nepasiekiamas valdiniams, kad jo matyt ir todėl nekeičia nes pavaldiniai nesupranta nieko. Kad lengviau suvokti įsivaizduokite Šliogerį prezidentu. Net jo titulo simbolis yra apskritimas su tašku centre, kas savo ruožtu yra Dievo simbolis, pasak Borcheso.

Tekstas trumpas, apie 50 puslapių, skaitosi lengvai išskyrus pirmus du puslapius, labai rekomenduoju. Knygą radau rūsyje. Dabar knygų dėl brangumo neperku, bet kaip sakė buvęs Kultūros ministras yra pilna gerų anksčiau išleistų knygų.

Gražulis pupulis arba kartūs pralaimėjimo vaistai

Vis dar nelaiko nervai dėl gėjų triumfališkojo parado sėkmės. Praėjo kiek laiko. Dėliojasi mintys į vietas.
1. Blogiausia buvo mass media patiektas atseit konservatyvių jėgų lyderis Gražulis. Anoks iš jo lyderis, bezdalas ir tiek. Gražulis buvo pasigautas apmokėtos  mass media specialiai, kaip pilnai aititinkantis gėjų propagandos juodašimtiškai paišomą konservatorių.  Skubiai distancijuotis nuo tokio Gražulio.
2. Nebuvo įleista į mass media konservatizmą išpažįstančių normalių autorių  kaip antai Jokubaitis, Rubavičius, Morkūnaitė, Degutis. Marginalams LGBT buvo priešpastatyti tokie pat marginalai iš dešinės.
3. Gaynews.lt (oficialiai dar kažkodėl vadinamas delfi.lt) kasdien plūdo LGBT straipsniais, tas srautas išplovė daliai žmonių smegenis. Prieš paradą straipsnių net nebuvo įdėta.
4. Pinigai buvo RsV akcijai mesti dideli. Konservatoriai tiesiog  neturi tokios galingos finansinės jėgos, tad laikas susirūpinti telkti finansines pajėgas, visuomenines organizacijas, partijas, nes kito karto gali nebūti.
5. Rinkėjai jau įvertino ir dar įvertins liberalų (Donskis ir kompanija) pastangas "dirbti" Lietuvai, tautai ir šeimai. Galiu garantuoti,  kad toks Donskis niekada daugiau nebebus EP deputattu. Rinkiminiuose plakatuose tokia  jo veikla nebuvo reklamuota.

Ką reikia dar pagerinti Lietuvoje po sėkmingo gėjų parado

Kadangi purvini, atsilikę, tamsūs, beraščiai ir smirdantys heteroseksualai nesugebėjo sustabdyti pergalingo gėjų maršo siūlau toliau aktyviai plėtoti Lietuvos gėjizaciją:
1. Pagerinti Lietuvos įvaizdžio kampaniją pasaulyje. Vietoj šūkio Lietuva - drąsi šalis siūlau Lietuva  - drąsių gėjų šalis. Juk neišsigando Gražulio šuolio per tvorelę ir net drąsiai jį apipylė vandeniu.
2. Kadangi Vamzdis prie Neries irgi toks pat drąsus projektas kaip ir gėjų projektas, tai siūlau jį perdažyti vaivorykštės spalvomis. Taip drąsus dar labiau suartės su labai  drąsiu.
3. Atleisti iš darbo visus prokurorus ir Seimo narius, kurie bandė nevykusiai priešintis gėjų pergalingam maršui. Jų paslaugų valdantiems Lietuvą gėjams jau nebereikia. Įvesti  3 procentų mokestį bjauriems heteroseksualams kaip kompensaciją  gėjams už anksčiau patirtas skriaudas.
4. Bažnyčias kaip tamsaus ir atsilikusio opiumo liaudžiai vietas uždaryti, o vietoj jų atidaryti Tolerancijos šviesos skleidimo šventoves. Premijuoti visus žurnalistus, kurie taip aktyviai  skleidė Tolerancijos šviesą.
5. Kiekvienam lietuviui paskirti po draugą gėjų, kad galėtų lengviau atsikratyti prietarų. Gražius lietuvius atvesdinti į gėjų klubus kiekvieną šeštadienį. Ten jie bus viešai plakami per nuogus užpakalius gėjuomenės džiaugsmui.
6. Pravesti Lietuvoje privalomą apklausą. Būtini klausimai - ar tikrai jūs mylite gėjus ir ar tikrai jūs niekada niekada gyvenime nepatyrėte gėjiškų minčių. Tada suskaičiavus, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų yra už Lietuvos Gėjų respubliką, ją ir paskelbti tautos valia.
7. Lietuvių Kalbos  Komisija privalo uždrausti žodį "gaidys". Vyriškos lyties vištai suteikti pavadinimą Vištos Vyras.

Grazus@gay.lt ir kiti

Prajuokino:
1. Oficialaus dokumento emailas Grazus@gay.lt
2. Lyga rašė raštą ir kaifavo kaip gražiai atrodys privilioti į klubą  kariūnai surištomis rankomis tamsiame kambariuke.
3. Ir koks įsakmus tonas, lyg Lietuvos kariuomenė tarnauja LGL.
4. Eisiu žiūrėti, jei bogu, kaip kariūnai neš gėjų vėliavą.
5. Dokumentas praskaidrino dieną.:)))).

Kaip jie veikia: paruoštukas prokurorui

Kaip jie veikia.
Homoseksualistų svetainėse yra platinami paruoštukai, kuriuose tik reikia įrašyti gėjui nepatinkančio internauto adresą ir šlykštukas heteroseksualas automatiškai tampa teisiškai persekiojamuoju.
Kas tai jei ne 1937 metai? Kiek galima tyčiotis iš normalių žmonių ir sveiko proto?
Pažangus ir tolerantiškas jaunimas   privalo būti  stukačius?
Jaunuoli, ar parašei šiandien skundą prokurorui? Parašyk šešis.

Nuoroda ir kopija.

http://www.gayline.lt/paddprok.php

Pranešimas prokuratūrai


Šis pranešimas NĖRA automatiškai siunčiamas prokuratūrai. Pranešimas bus išsiųstas TIK JUMS jūsų nurodytu e-mail'u, jei norėsite patys pateikti pranešimą prokuratūrai. Arba TJA, jei nenurodysite savo email adreso, o TJA savo ruožtu įvertinus komentarus gali kreiptis į prokuratūrą. Išreikškite savo pilietinę poziciją dėl neapykantos kurstymo interneto komentaruose. Net jei patys nesikreipsite į prokuratūrą, jūsų pateikta informacija yra vertinga, nes atkreipia dėmesį į pažeidimus, į kuriuos galėjo būti nesureaguota.
Prašome nurodyti detalią informaciją apie galimą pažeidimą (kurstant neapykantą, smurtavimą, fizinį susidorojimą, tyčiojantis, niekinant ar pan.).
Jei pranešimą pateiksite patys, gautą dokumentą paruoškite - įrašykite savo asmeninę informaciją. Jį galite arba atspausdinti ir nusiųsti laišku, arba nunešti asmeniškai bet kuriai prokuratūrai, kuri yra arčiau namų (galima ir generalinei), arba galima nusiųsti ir elektroniniu paštu nurodytais prokuratūros adresais. Prokuratūros adresus galite sužinoti čia: http://www.prokuraturos.lt.