2011 m. spalio 30 d., sekmadienis

Stalinas ir skrebai

Šiandien buvau sutikęs daug senų giminaičių. Kalbėjome apie pokarį, skrebus ir Staliną.
Stalino portretus kiekvienoje klasėje puošdavome pataisais. Neturėjome pavalgyti, tėvai lageriuose, neturime šiltų rūbų, bet portretus pataisais puošdavome.
Į Vyžuonų skrebus  ėjo miestelio nevykėliai. Atvažiavusių nebuvo. Pamenu tokį pravarde - Metras, Pusė Metro. Kodėl taip? Šlubas buvo, viena koja darė žingsnį metro ilgio, kita - pusę metro. O po to vaikščiojo išdidus, jau su šautuvu. Liaudies gynėjas. Tpfu...
Kodėl skrebai, o ne stribai? Taigi viską iš žmonių suskrebendavo. Išvežtų turtą sulėkdavo vežtis. Po to pragerdavo tuos pinigus. Vyžuonų miestelį taip ir sudegino girti skrebai.
Tauragnuose tai savo skrebą nušovė. Skrebą palaidojo. Naktį kažkas  iškasė ir prie klaimo atrėmė su užrašu - Tokių žemė nepriima. Taip du kartus. Palaidoja - iškasa. Po to kur dėjo to skrebo lavoną ir nebežinau...

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Koplytstulpis stadione

Dabar vakarais stadione kovoju su visokių mistinių sportų treneriais kaip braliziškos imtynės, muai tai, kažkokia atletika(pats vyrukas negalėjo rišliai paaiškinti sunkioji ar lengvoji, nuuu... atletika), tie nachalai pasiima originalius pavadinimus ir dar renka pinigus bei vilioja mano regbistus savo sportais. Na bet mes kol kas atsilaikome. Regbis vis dar patrauklus jaunimui.
Štai vienam  kolega sportininkas galva nuskėlė pusdantį per treniruotę. na va galvoju, jau kapiec, šito nebematysiu, mama nebeleis. Ir tikrai savaitę neleido. Vakar žiūriu atėjo, sakau parodyk dantis, gal tai ne jis(man juk 50, painioju veidus vardus), tikrai danties pusės nėra, bet tėvai jau leido. Tada jam sakau nusipirk  būtinai kapą(tokia dantų apsauga). Ai, sako, jau nebereikia...Gavo nuo chebros pravardę - Bedantis.
Pravardžių šiaip gausėja. Blogai žaidžiančius ir kurie dar neturi regbinės orientacijos vadina zombiais. Vieną treniruotę pravedžiau kampaniją - nesikeik aikštėje, tai jaunimas pagalvojo  žodis zombis irgi keiksmažodis.
Vienas iš mano komandos, nekoplytstulpis
Žiūriu vakar šaukia vienas ant  kito - koplytstulpi tu, koplytstulpi(vietoj zombio). Vau, kaip gražu pasidarė. Kampanija suveikė. Žmogus be orientacijos aikštėje - koplytstulpis. Tiesa buvo ir tokių, kurie nesuprato kas tai do daiktas - koplytstulpis. Tai vienas gudresnių paaiškino:  na maždaug, vo - bažnytkaimis.

2011 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Kūdikio kalbos padargų lavinimas kartais būna rizikingas

Čiornyj(Juodis) – taip Centrinės Azijos rusai vadina visus vietinius gyventojus. Skamba kiek niekinamai, bet iš esmės gana tiksliai apibūdina vyraujančią vietinėse tautose plaukų spalvą. Vietiniams toks jų apibūdinimas nepatinka, jų manymu yra labai nepolitkorektiškas. Gali gauti į dantis nuo didesnės grupės jaunuolių už nepolitkorekciją.
Namo, kuriame gyvenome Taškente, šeimininkai turėjo šunį. Seną, visišką Taškento gatvių blogiausių egzempliorių ilgamečio kryžminimosi rezultatą(netgi įtariau šakalus) plonom kojom, bet labai nuobodžiaujantį be vaikų. Ir staiga atsirado mūsų kūdikis, nuoširdžiai ir kasdien nuo ryto iki vakaro besidžiaugiantis tuo nupeipusiu šunioku. Šunį šeimininkai šaukė Čiornyj, nes jis buvo ankstesnių šeiminkų palikimas, tokiu vardu ir paliktas. Jei šuo išbėgdavo iš kiemo į gatvę, tai jie stengdavosi jo vardu nešaukti tik švilpdavo, ypač jei eidavo gatve kaimynai uzbekai. Tačiau viduje, kieme - tik Čiornyj, idi siuda(Juodi, ateik čia).
Tai mūsų kūdikio ketvirtas gyvenime žodis buvo Čiornyj. Po tete, sese ir mama. Tik grįžus Lietuvon atsirado tokie penkti - šešti žodžiai kaip dešrelė, katė ir sūrelis. Jai pačiai buvo džiugu tokio sudėtingo žodžio ištarimas, o ir šeimininkui labai smagu. Išmokė špygos dydžio blondinę lietuvaitę tokių beveik keiksmų. Mes – tėvai – irgi džiūgavome išmokę tokį retą sunkų žodį. Ir net užsienietiškai. Iki vieno vakaro.
Po kankinančios dienos kaitros vakare išlindome pasivaikščioti po gatvelę. Šuo taip pat išlindo su mumis, bet puolė persekioti iš matymo nemėgstamą katę. Baisus triukšmas, kova po krūmais. Po šalį ėjo gauja paauglių uzbekiukų ir jie su sadistiniu malonumu dar pasiundė šunį.
Tik staiga mūsų špygos dydžio kūdikis labai aiškiai ir labai garsiai:
- Čiornyj, Čiornyj!!!! Idi siuda.(Juodi, juodi, ateik čia).
Kvietė šunioką, bet šypsena mano lūpose sustingo. Pradėjau skaičiuoti kiek tų juodukų. Žymiai geresnis variantas buvo organizuotas atsitraukimas už priedangos. Aš meniškai pradėjau švilpčioti šuniui – bėgame davaj kartu namo. Bystro, mat tvoju. Ir dukrą pagriebęs ant rankų užtalalavau talalynę. Uzbekai įtariai sustingo, bet vaikas buvo visiškas kūdikis ir per daug blondiniškas, kad galėtum įtarti jį rusiškuoju šovinizmu. O dar negirdėta kalba. O gal blogai nugirdo.
Uždarėme kiemo vartus ir atsikvėpėme. Kitus kartus kai eidavome pasivaikščioti – žiūrėjome, kad nebūtų gatvelėje arba uzbekų, arba mūsų šuns.

2011 m. spalio 19 d., trečiadienis

100000

Tai mano blogo peržiūrų skaičius nuo 2010m.  liepos. Skaičiuoju tik nuo tada. Skaitiklis yra blogo puslapio kairėje, apačioje. Ši riba bus pasiekta maždaug  naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Praneškite kuris ir kada tai padarys. Tikriausiai  tai bus koks nors amerikonas. Jie  kaip pasaulio hegemonai ir pas mane bus pirmi.
Na apie 20000 peržiūrų aišku tai aš pats prisukau ilgais vasaros vakarais dėl garbės. Dar 32000 įvairūs botai. Nes kai  kažką pareguliuoji tai lankomumas stipriai sumažėja. Dar kokie 10000 peržiūrų tai nedundukai iš mielojo Račo blogo. nes  kai jis pasisakydavo kaip nors ryškiai apie mane lankomumas irgi šokdavo į žiojėjančias aukštumas. Ta proga ir atskira padėka mielam Artūrui už mano blogo gerus lankomumo skaičius.Taigi lieka normalių apsilankymų apie 28000. Irgi neblogai .
Atskiros padėkos ir Google, Grumlinui, Miniui, Rokiškiui bei Facebookui nes iš jų ateina  daugiausia ryderių  pas mumi.
Na ir šiaip dėkui visiems čia užsukantiems, suprantu nieko naujo mano bloge, tie patys nusiskundimai tuo  pačiu gyvenimu. Keisti jūs žmonės, bet tiek to. Šiaip skaičius 100000 pakankamai įspūdingas, jei tiek batų 45 dydžio sudėti vieną už kito tiesia linja, tai pasiektume net Ndžameną arba Džizaką. Gal....

2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

Mažė gelbėjasi

Mažę skubiai paguldėme į ligoninę. Noro virusas. Buvo visai blogai, tai ji buvo pajungta prie lašelinės intensyvios terapijos skyriuje. Tai maždaug reanimacinė. Vargšė buvo pririšta prie lovos ir pajungta lašelinė. Tėvai pirmą parą neįleidžami.
Bet mažė kieta. Gelbėjosi pati. Išmoko garsiai šaukti "teta sisi" "teta gerti", ir net kai jau tėvai buvo šalia, garsiai ir raiškiai šaukdavo tetas. Bei  prakalbo prancūziškai. Matyt tetos šnekėjo tuteišiškai ar dar kokia mažei nežinoma kalba, tai ji sugalvjo vartoti prancūziškus bonžiur, mersi, orevuar, sil vu ple(vasaros  Belgijoje aidai), kad geriau  kontaktuoti su slaugėmis. Jos mažas protelis suveikė taip - jei žmonės kalba neaiškia kalba, tai irgi reikia vartoti tą užsienietišką kalbą kurią mokame.
Kai išsinešėme iš intensyvios terapijos mažąją  prancūzę skyriaus personalas ilgai žiūrėjo  pavymui. Tokių kietų 2,5  metų mažylių dar nematė...

2011 m. spalio 14 d., penktadienis

Ruduo toks metas

Kambariuose jau pakankamai vėsu. Jokia gyvoji gamta neatlaiko šimtaprocentinės drėgmės bute, šaltų radiatorių ir Zuokas kitą savaitę jau įjungs šidymą, nes parašė taip delfis. Katė mandagiai kosti. Taip matyt neįkyriai praneša apie artėjančių ligų sezoną. Baigėsi šiltoji rudens dalis, kai sodo derlius suvežtas namop ir iš derliaus po visus buto kampus sklinda vitaminų kvapas ir skrenda arba šliaužia įvairaus dydžio gyvoji gamta.


Balkanų moteris šiandien iš pat ryto pasakė, kad jis vėl atgijo. Ir įjungė triukšmingą raudoną daiktą, kuris šildo sienas. Penktą ryto. Aha, prisiminiau, ruduo, pelėsis sienoje, vorai - kampuose. Kadangi kaip jau minėjau pradėjau dirbti regbio treneriu, kas savaime yra keistas ir neramus vaizdas, vorai ir pelėsis manęs nestebina.

Kiek papiešiu jūsų vaizduotei kaip dirbamas trenrio darbas.

Pagyvenęs vyriškis laksto su švilpuku po Vingio parką. Keikiasi, rėkia ir apeliuoja į šviesiausius žmonijos protus. Keliasdešimt vyrų ir vaikinų žiūri į jį su pasibaisėjimu ir nesusigaudo ko tas žmogus iš jų nori. Po to irgi šiek tiek pabėgioja.

Žmogus irgi nesupranta kaip jie nesupranta, kad neteisingai bėgioja. Po tokio pabėgiojimo visi paspaudžia vienas kitam rankas ir pavargę išsiskirsto. Jau išeidami iš tamsos mesteli:

– Gera buvo treniruotė.

Tu paklausai ir galvoji, kuris šunsnukis tai pasakė, pasivyt ir duoti į snukį ar ne? Bet neduodi, ne tas treniravimo stilius. Mūsų stilius – su žmonėmis ir regbininkais reikia švelniau, jie jautrūs.

Taip darbo dienomis, o savaitgaliais dar savo malonumui mes pralošinėjame oficialias varžybas.

Ir neramiai laukiu, kol Balkanų moteris užklius už vorų kūrinio kampe ar pelėsis įvarys jai alergiją bei ašaras. Tada ji kažką pasakys, o aš privalėsiu(jei esu vyras) pradėti bartis. Bet tvirto pagrindo savo argumentams neturiu, stadione pralaimime, voratinklių namie nevalome. Gerai, kad dar klubas moka algą(net visus du kartus ir beveik laiku), tai gal atsilaikysime iki žiemos....

2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

Iš Sovietikos; maisto prekių katalogas 1983 m.

Kas sakė, kad nebuvo  maisto CCCP? Štai 1983 m. maisto  prekių katalogas iš parduotuvės  Beriozka. Nustebino šio katalogo gruziniškų vynų puslapis. Chvančkara yra, o Kindzamarauli nėr.. .Na per prastas buvo Kindzmarauli tarybiniam žmogui, ar tai jau naujesnių laikų išmislas?
O kainos kokios...saldu net...
Visas katalogas čia;
http://valaamov-osel.livejournal.com/216827.html#cutid1

2011 m. spalio 6 d., ketvirtadienis

Sauliaus Stomos apologija

1. O kaip kitaip pakedenti plunksnas prieš 30metę, jei ne galimybėmis, postu  ir pinigais, fiziniu grožiu tai jau mes(vyrai,  kuriems virš 50) nenustebinsime. Juk ir mumi dar norisi...kartais...
2. Parlamentaras be sekso. Tai jūs norite jau visai nušokusio nuo protelio Seimo net palyginus su dabartiniu. Saikingas seksas gali pagerinti mąstymo kokybę, atitinkamai įstatymų kokybę, tuo remiantis rinkėjai turi netgi tvirtai deleguoti   Seimo nariui teisę gerinti įstatymus padėjėjų pagalba. Tam jos ten ir yra galų gale...
3. Politikas viešai skelbia darysiąs karjerą iki Briuselio - toks politikas yra atviras, teisingas ir doras. Deklaruoja čystai viską.
4. Sveikas gyvenimo būdas. Stoma kaip pats minėjo yra sveiko gyvenimo būdo šalininkas. Būsiąs dar aktyvus 20 metų. Kas suponuoja savaime suprantama be riebalų mažinimo ir stipraus narkotiko  vengimo mano galva ir saikingą dėmesį moterims. Negi sveikas gyvenimo būdas - tai aseksualumas ar pederastija?
5. Žavus naivumas. Visi žino ir kitiems pasakoja  kokie sukti ir gudrūs yra politikai. Šiame Sauliaus  atvejyje matome naivų romantišką vyriškį, kuris vos prakvėpuoja iš susijaudinimo išvydęs  20 metų jaunesnę žaliaakę greta. Ir jūs daugiau neskieskite man  apie politikų klastingumą, tai juos moterys vynioja aplink( na neminėsiu ką...) kaip šilką.

2011 m. spalio 5 d., trečiadienis

Anglų mokslininkas patikslino Balkanų moters vertę

Pavyzdžiui, kad pinigai mums suteiktų tokią pačią laimę, kaip geras gyvenimo draugas, mūsų pajamos turėtų padidėti 700 kartų.
Anglų mokslininkas D.Bertramas
iš čia;
http://www.delfi.lt/news/daily/education/dbartramas-dauguma-studijuoti-uzsienyje-isvykusiu-jaunuoliu-i-lietuva-negris.d?id=50331154
...patinka man anglų mokslininkai, galų gale galėsiu pateikti Balkanų moteriai įvairias sąskaitas, kai aiški jos vertė...
Ir paaiškėjo kodėl artimi viena kitą vadina brangiuoju, tikrai brangu.

2011 m. spalio 4 d., antradienis

Kilimas, tik 50 litų

- Kilimas, didelis, tik 50 litų, - sušuko Balkanų moteris ir pradėjo rengtis.
- Kur? - dar spėju pasidomėti, bet kiek per vėlai.

Kai apmąstęs problemą paskambinau Balkanų moteris jau važiavo atgal, laiminga, nusipirkusi kilimą, kaip sakė beveik naują, didelį ir visai gražų. Prakeiktas internetas. Ir iš kur jame tokios pigios kainos, taip pamaniau aš ir pasidomėjau visai logiškai, o tai kodėl pardavė šeimininkai, gal labai per įkurtuves apvemtas ar kokios kirvarpos įsiėdę. Ne, jie gyvena Lazdynuose, jauna šeima, geri žmonės, ir tiesiog kilimas jiems per didelis.
O jei mes gyvename Baltupiuose tai jau mums tiks, ciniškai sau pagalvojau. Bet griauti gerą balkanišką nuotaiką(visada tu taip kai aš ką nusiperku) jau nenorėjau. Gal tikrai gražus ir bus kaip tik.
Kilimas tikrai buvo beveik naujas, beveik gražus, tik už 50 litų ir netilpo. Kojoms buvo šilta. Na pasitarę nusprendėme nieko čia tokio, kad durys neužsidaro į didžiausią kambarį ir kai kur prie knygų lentynų kilimo kraštai kiek užsiraitę į viršų. Taip savaitę kilimas pragulėjo, kūdikis kelis kartus užkliuvęs nuvirto, bet minkštai, juk visuose kambario kampuose buvo užsiraitęs į viršų turkų išradimas. Tačiau tie užsiraitymai Balkanų moteriai pradėjo kiek nepatikti, nors ir už 50 litų. Dar kelis savaitgalius kilnojome baldus ir bandėme gražiai įkišti kur nors tuos prakeiktus kilimo kraštus. Bet nepavyko. Kilimas nesusigulėjo, tad jo kraštai raitėsi į viršų ir durys niekaip neužsidarė.
Vakar lovoje Balkanų moteris prieš užmigdama pasakė:
- Bet geras kilimas. Tik 50 litų. O vasarą galėsime suvynioti ir pastatyti į kampą.
- Taip, - pritariau..
Tik liūdnai pagalvojau kur tas kampas šitam monstrui įgrūsti. Matyt ir mes į internetą. Pavasarį ieškokite kilimo po 50 litų.

P.S. Kilimą vis dėl to iškišome naujiems buto nuomininkams, beveik metus kankinomės...pusę to laiko kabojo suvyniotas man virš galvos miegamajame...Valio.

2011 m. spalio 1 d., šeštadienis

Vilniaus regbio derbis

Sekmadienį 14 val. Vilniaus regbio derbis: Geležinis Vilkas prieš Regbio Akademiją.
Renginys nemokamas.
Vingio parko regbio stadionas.
 Oras geras.
Reginys neįtikėtinas, ypač pirmą kartą, kai kurie niekaip nesupranta kaip žmonės atsikelia po regbinių susidūrimų...