2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Apdovanojimas - malonus ir netikėtas!!!

Visada pergyvenau, kad mano blogo  niekas neskaito. Kai pradėjo skaityti vienas kitas, pergyvenau jog negaunu apdovanojimų. Jau net ruošiausi  nusipirkti sau vietelę tarp nominantų  Login 2012, bet mane pasiekė  Grenlandijos inuitų narvalų medžiotojų  choro apdovanojimas už tolerancijos proveržį ir vyriškos tautų draugystės sklaidą  tarp inuitų bei kitų tautų.
Apdovanojimo lydraščio teksto neversiu, nes vertimas padarytas Gūglo iš inuitų į lietuvių skamba kvailai ir netiksliai. O gal tai patys narvalų medžiotojai padauginę pripaistė. Kas žino...tačiau iškabinsiu šios organizacijos atsiųstą medalį. Medalis taurus, tikslus ir meniškas. Jaučiu gero medalininko darbą iš tolo.
Antras jau suteiktas man medalis. Aš sujaudintas. ...žmonės galų gale mane įvertino...smulkmena, bet maloni. Po kelių dienų manau iškabinsiu savo blogo viršuje.

Pedofilija tokia pati lytinė orientacija kaip ir heteroseksualizmas?

OTTAWA, Ontario, February 28, 2011 (LifeSiteNews.com) – In a recent parliamentary session on a bill relating to sexual offenses against children, psychology experts claimed that pedophilia is a “sexual orientation” comparable to homosexuality or heterosexuality, a definition that was questioned by one Member of Parliament who was present.
Iš čia:
http://www.lifesitenews.com/news/pedophilia-a-sexual-orientation-experts-tell-parliament

Pažangieji psichologai jau ir Kanados parlamente pedofiliją pripažino tokia pat seksualine orientacija kaip ir normalių žmonių. Tuoj pedofilams reikės ir normalių žmogaus teisių. Kodėl  iki šiol dar tyli liberalusis ir tolerantiškasis Lietuvos jaunimas tuo klausimu. Kitais metais išgirsime jau?
Ką dar papasakos mums pažangeji psichologai ir kuo tai baigsis?

Iš sovietikos: stadionai ir blaivykla

Kas tarp jų bendro? Labai daug, bet nuo pradžių. Anų laikų Lokomotyvo stadionas dabar Vėtros (bet jau irgi amžiną atlsį) stadionas. Darbo rezervų stadionas tai stadionas Vingio parke, šalia jo link Neries pagrindinis Vilniaus regbio stadionas. Vietoj Jaunimo stadiono(beje ten prie 50 metų įvyko pirmas Lietuvoje regbio mačas) dabar LR Seimas. Regbio stadionas kariniame dalinyje Šiaurės miestelyje dabar tik Ulonų gatvės asfaltas. VRM stadionas Kalnų parke tai buvęs Dinamo.


Žalgirio taip ir liko Žalgirio, bet įdomu ar sugebės nauja Vilnaius valdžia nurauti pakankamai babkių iš medinio buratinoRomanovo ir sunaikinti taip šį istorinį dar vokiečių belaisvių statytą Vilniaus stadioną. Marakanos stadionas – tai atsarginis Žalgirio stadionas. Dar praeitą sekmadienį pasitikrinau Marakaną. Gyva senutė. Po baisia supluktą aikštę duodasi jauni ir seni odinio kamuolio meistrai bei plačiai aidi rusiški keiksmažodiai kaip prieš 30 metų(mazyla ir blogesni).

Gyviausias iš visų aišku buvo Žalgirio stadionas. Apie 80-sius kai Žalgiris kaldavosi TSRS čempionatuose ir namie aplošdavo tokias komanda kaip Kijevo Dinamo ar Maskvos Spartaką prisirinkdavo pilnutėlis stadionas. Gyvenau netoliese ir iš triukšmo galėdavau tiksliai nustatyti kada įmušdavo įvartį o kada skirdavo 11 metrų baudinį. Gausmas kai 11m būdavo dvigubas, o įvarčio iškart be 11m viengubas bet su ilgu išlaikymu. Geri momentai, bet nepasibaigę įvarčiu – gausmas su skausmingai silpstančia pabaiga aaaaa.

Po žymesnių Žalgirio pergalių sirgalių kolonos sugebėdavo išmarširuoti beveik iki Lukiškių aikštės. Tai čia sovietiniais laikais. Ten jau išsklaidydavo milicija. Skanduodavo įvairias skanduotes. Bet valdžia sugebėjo apsimesti kad tai tik sporto fanų šėlsmas ir nieko daugiau. Lakstydavo visokie neaiškūs civiliai saugumiečiai tarp eilių, bandė stabdyti. Jei milicininkai elgdavosi per žiauriai juos aprėkdavome Pi-no-če-tais. Tinkama skandavimui pavardė.

Paklausite o prie ko čia blaivykla? Pasakoju. Kartą jau besimokant aukštojoje teko man kaip draugovininkui padirbėti blaivykloje. Kaip įdomių gyvenimo įvykių stebėtojui toks vakarėlis man tiko, o jiems reikėjo pakrovimo-iškrovimo darbams stiprių vyrų.Važiavome per miesto milicijos skyrius ir krovėme beveik nebejudančius į kėbulą. Profai iškart perspėjo darbo bus daugiau, nes mieste futbolas. Visi atsiduso ech darbelio bus daug. Taip ir buvo.

Dar vykstant pirmam kėliniui stadiono nusikaltėlių talpykla buvo pilnutėlė. Gulėjo kokie devyni kūnai, skleisdami įvairaus stiprumo garsinius ir kvapinius signalus. Visų neimsime, nėra vietos, tvirtai pasakėme. Stadionininkai atsakė, gerai, tik paimkite nors porą. Mes paimsime vieną, bet patį gražiausią, atsakė mūsų komandos profai.

Apėjome visus devynis kūnus. Visi vienodai apmirę. Iš vieno kūno tekėjo plona srovelė. Šitas, nusprendėme, labiausiai prisirpęs blaivyklai. O ir svorio atrodė nedidelio.

Kol atrinkinėjome gražiausią klientą, publika kėbule nuo stadiono riksmų atsigaivaliojo ir pradėjo patylomis skanduoti Žalgiris. Gavo į kompaniją mūsų šlapuką ir tas netikėtai atsigavo.

Kol važiavome iki blaivyklos Kosciuškos gatvėje matėme jaudinantį vaizdelį. Šlapukas iš stadiono vis bandė apkabinti senuosius klientus, tie jį apuostę ryžtingai šalinosi ir stumdė smirdžių, kad nesikabinėtų. Jis kiek pasėdėjęs vėl prisipildydavo draugiškų jausmų ir vėl iš pradžių. Apsikabinimas – niuksas.

Taigi stadionai ir blaivykla sovietų laikais buvo stipriai susiję. Faktas.

2011 m. kovo 29 d., antradienis

Kaip vos netapau šokėja aplink stulpą

Viename iš buvusių darbelių viršininkavau, bet atsibosdavo viršininkauti tai pasirinkęs kokį įdomesnį objektą pats apsilankydavau pasiderėti su žmonėmis. Pajausti gyvenimo pulsą, taip sakant, ir neatitrūkti nuo tautos.
Taigi tą kartą nuvažiavau į vieną iš senųjų, galima sakyti jau istorinį, Vilniaus striptizo klubų. Buvo pribrendęs reikalas pasikalbėti.
Paskambinau į tarnybinio įėjimo duris. Kažkas brazdėjo už durų, lyg ir žvelgė pro akutę, bet durų neatidarė. Primygtinai pakartojau garsinį signalą.
Duris pravėrė visiškai susinepatoginęs jaunuolis, jei būtų senutė sakyčiau божий одуванчик, o šiaip matyt koks šokių mokytojas, išsekusi Juročkos Smorygino kopija. Jis žvelgė į mane lyg matytų pasirodant iš rausvų dulkių viesulo Salvadorą Dali su nuoga žmona.

- Susitaręs dėl susitikimo, - maloniu bosu pabandžiau painformuoti šokių mokytoją.

- Bet kaip? Juk...- kažkodėl bandė prieštarauti šokių mokytojas.

- Telefonu, - dar maloniau paaiškinau jaunuoliui.

Šioje vietoje gal reikėtų priminti maloniam skaitytojui, kad kūno sudėjimo visais laikais buvau didelio. Chuliganai mušdavo retai, nebent pasinaudodavo didele persvara skaičiumi.
Dar maloniau šypsojausi mokytojui ir laukiau pasirodant labiau adekvataus žmogaus. Adekvatus žmogus nesirodė ir judesio pedagogas vėl įlindo su savo sunkiai reiškiamomis mintimis.

- Bet gal jūs suklydote, gal nevisai aiškiai buvo išsakytas mūsų pageidavimas...mūsų klubo kryptis...

- Viskas gerai, klubo adresą nurodėte tą patį, per anksti atvykau, palauksiu. – pertraukiau mekentoją.

Mekentojas mindžiukavo, blyško ir dar bandė suregzti kažkokią mandagią mintį. Deja, ilgalaikis kojų - rankų ritmiškas judinimas nesuformavo greito ir rišlaus kalbėjimo įgūdžio. Tuo laiku pasirodė vadovas ir pakvietė užeiti į kabinetą.
Paklausiau, kas tam žmogui prie durų, ko jis taip pasimetė? Ai, numojo ranka bosas, toks choreografas, darysime dabar merginų pagal skelbimą atranką į striptizo šokėjas. Tai jis laukia, sutikinėja ir iš karto apžiūri ar tiks.
Staiga ir jam toptelėjo ta pati mintis, kuri ir man:

- Ot pridurkas, palaikė kandidatu pagal skelbimą į atranką?!!!!

2011 m. kovo 28 d., pirmadienis

Pirmadienio apklausos

Visi blogai kuriasi tradicijas ir aš išbandysiu naują tradiciją . Pirmadieniais bus pradedamos  apklausos ir įvertinamos senos apklausos.
Šiandien pažiūrėkime kaip jūs balsavote apklausoje Lietuva po šimto metų.
Balsavo 28 asmenys. Balsai pasiskirstė taip;

Klestės Šiaurės Europos sąjungoje  - 6 balsai, 21 proc.,

Švilpaus radioaktyvūs vėjai po dykynes  - 6 balsai, 21 proc.,


Turtingų emigrantų pigi poilsio vieta  - 6 balsai, 21 proc.,

Atgimimo judėjimas- išmok lietuviškai  - 5 balsai, 17 proc.,

NK95 ir gėjų liaudies džamachirija - 3 balsai, 10 proc.,

Vėl nuo jūros iki jūros  - 2balsai, 7 proc.,

52 JAV valstija  - 0 balsai, 0 proc.,
 Rusijoje nuo taigos iki britų krantų  - 0 balsai, 0 proc.


Mano galva  rezultatai atspindi gana optimistines jūsų nuotaikas. Lietuvos laukia ne patys blogiausi variantai.
Ir vėl nauja pirmadienio apklausa. Šįkart Feminizmo pasiekimai. Aktyviai balsuojam.

2011 m. kovo 25 d., penktadienis

Už balsavimą reiktų susimokėti šimtą litų

Grumlinas: "Visuotinis raštingumas ir balsavimo teisė be turto cenzo bei išsilavinimo cenzo duoda tokius fenomenus kaip Paksas." - dienos frazė :D

Kas čia nuotabaus, Grumlinai? Mano galva mūsų, vyrų su patyrimu, turinčių šiokią tokią padėtį balsas balsuojant rinkimuose neturėtų prilygti lietuviškai  nešnekančio arba  kalinio balsui.
Arba psichine liga sergančio žmogaus balsui.
Arba nesugebančio pasirūpinti savimi balsui.
Arba anarchisto,  neigiančio valstybę, balsui.
Kai dirbtinė visų lygybė leidžia visiems  balsuoti gauname valdžioje visokius puskvaišius uspaskius, tautos išdavikus  paksus ir kitus pažadukus - populistus.
Cenzai padėtų to išvengti. Teisę balsuoti reikia užsitarnauti.Tam reikalingi cenzai.
O gal...dar pasakysiu visiškai  fantastinę mintį. Už balsavimą reikėtų susimokėti kokį šimtą litų. Taip išrinktume atsakingą valdžią galų gale.Tai ir būtų Didžioji Lietuva, kurios ieško Stoma.

Kurčias ir isterikė

Jei bute daug kambarių tai žmonės susvetimėja ir nebesupranta vienas kito. Gerai nutolusiuose kambariuose geriau susikalbėti telefonu, nes rėkti nekultūringa. O pokalbiai tarp savų nemokami.


Taigi vakar Balkanų moteis pasisakė blogai besijaučianti ir atsigulė į lovą miegamajame. Mes su mažąja svetainėje žiūrėjome multikus.

Staiga Balkanų moteris paskambino telefonu ir paprašė pritildyti televizorių. Viską per daug raiškiai girdi. Pritildžiau. Vėl paskambino. Vėl pritildžiau tiek kad pats nebegirdėjau, bet mažoji mačiau iš akių kažką dar girdėjo. Va taip ateina senatvė eilinį kartą pagalvojau. Visi girdi net už kelių sienų kiekvieną žodį, o aš negirdžiu nieko. Bliamba, gal pas gydytoją verta, kaip jie ten vadinami – ausų gerklės?

Bet vėl skambina ta isteriška(aš jau taip pagalvojau…) moteris. Sako tokiu įtemptu balsu - girdžiu kiekvieną žodį. Patildžiau tiek kad reguliavimo skalė rodė vieną mažiausią padalą. Mažylė atsikėlė ir ėjo klausytis prie pat ekrano. Nes ir ji dar nesugadinta jokių Deep Purple ir Slade staugimų klausa negirdėjo.Kai dar kartą Balkanų moteris paskambino aš ryžtingai nuėjau pats išsiaiškinti akis į akį kodėl tokios durnos ir isteriškos jos pretenzijos. Prie pat miegamjojo durų supratau. Vaikų kambaryje, arčiau miegamojo, kuo linksmiausiai geru garsu vienas linksminosi visų pamirštas televizorius. Moteris galvojo, kad mes vaikų kambaryje žiūrime ir nachališkai iš neteisingai suprasto vyriškos nepriklausomybės jausmo netildome.

Ilgai juokėmės. Abu durniai. Prisipažinome ką galvojome.

Kurčias ir isterikė. Aš.

Nachališkai nepripažįstantis jokių sugyvenimo normų patinas. Ji.

2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

Namų fronte nieko naujo

Tik kaip visada naujos nelaimės. Pirmoji – po gimdymo nei iš šio nei iš to Balkanų moteris įjunko skaityti knygas. Šiap turėjau geras dvi spintas iki lubų pilnas knygų, tai ji jau jas (nors kiek paskaitomas) perskaitė. Dabar baigia per jubiliejų gautas dešimt knygų. Aš lengvoje panikoje, kai tokios knygų kainos. O jau Balkanų moteris reikalauja naujų. Mano skonis jai tinka ir patinka, tik Salmanas Rušdis per daug žodingas. Ką daryti? Su tokiu skaitymo tempu ji prarys vieno automobilio benzino pinigus. Vakar štai perskaitė Philipą Rothą per dieną.


Antra nelaimė – mažoji suprato, kad moterų pareiga palaikyti tvarką visur, kur reikia ir kur nereikia. Dabar eina iš paskos ir man pirštuku nurodo kur ką palikęs ar numetęs neteisėtai. Jei iškart nereaguoju - triukšmauja lyg pametus mylimą meškiuką. Jėzusmarija, o aš tikėjausi ramios senatvės. Ir iš kur šitoje mažoje galvutėje jau tilpo tas amžinas moteriškas supratimas kaip sutvarkyti pasaulį. Iš manęs to išmokti negalėjo.

Trečia nelaimė – vyriausioji pasidalinus vasaros atostogų planų vykdymą gavo užduotį rasti Belgijoje ir užsakyti pigų viešbutį. Lėktuvų bilietai jau nupirkti, Belgija atmintinai išmokta(vien ko vertas Belgijos miesto pavadinimas Huy, kuriame yra atominė) - mano užduoties dalis įvykdyta. Matyt teks nakvoti oro uostuose. Vyriausioji labai ‘sėkmingai” susiorganizavo kelionę į Londoną, tad man neramu. Bet dar šarvuojuosi kantrybe.

Vienžo, namų fronte nieko naujo, visada kas nors vyksta…

Baltarusija azijėja

Ko reikėjo ir tikėtis - Baltarusija rieda žemyn. Visi pasistanginimai(algų kėlimai) prieš Batkos rinkimus palaužė trapią kaimynų ekonomiką. Uždraudė Batka  parduoti laisvai valiutą. Nebepamatysime baltarusių Palangoje ar Akropolyje perkant su nuolaida Hennessy konjaką. Laukiamas oficialus Baltarusijos rublio devalvavimas.
Trumpai tariant bus kaip Uzbekijoje. Trys neoficialūs valiutos keitimo kursai, investuotojai niekaip negali pasiimti pelno. Gelbėjasi  kas gali ir kaip gali, bet dažniausiai kojomis iš tokios šalies.
Dar uždraudžiama(ribojama) prekyba benzinu prie Lietuvos bei Lenkijos pasienių. Stebime beveik ekonominę paniką. O padėti  jau nėra kam. Europa prifarširuota Batkos fakų, o Putinas jau labai skaičiuoja pinigus, kurie galėtų keliauti į Minską Batkos pravalgymui.
Šiurpukės  apie atominės statybą prie Vilniaus man panašėja į bobučių pasakas.
Visiems kitiems baltarusiškos realpolitik  mėgėjams artėja apsimąstymo valanda. Kurių velnių lindome į šikną bankrotui.

Update. Nuo ketvirtadienio Minskas brangina ir duoną. Tai jau rimta.

2011 m. kovo 22 d., antradienis

Piktai, geruliai ir Bredai

Ruošiuosi blogiausiam ir skaitau knygą apie Europos išnykusias bei pamirštas tautas. Pamokanti knygelė. Jau kai dialektas  su ginklais ir sienomis pradingsta, tai nei kam jo reikia, nei kam graudu. Kaimynai  tik ploja katučių ir koks Poznanės profesorius su neištariama pavarde prisimena tą tautą po kelių šimtų metų.
Jei kas dar nesuprato taikau ir mums.
Iš kitos pusės svarbu ir tinkamai pasirinkti savo tautos pavadinimą. Štai tautos su netinkamais pavadinimais - kodėl jos išnyko. Na gerai bent jau viena iš išnykimo prielaidų. Paanalizuokime tautos  pavadinimu geruliai likimą. Su tokiu pavadinimu tik ir lauk bėdos iš karingų kaimynų. Taip ir įvyko. Geruliai(herulai) seniai pradingo. O štai piktai ir jų žymiausi karaliai  Bredas I su Bredu II. Dėl viso pikto kaimynai tautą su tokiu pavadinimu ir tokiais karaliais irgi sunaikino.
Tokiu aspektu lietuvių tautos pavadinimas susietas su lietumi kelia man abejonių. Skystokas toks ir išbėgantis pavadinimas. Na gal nors kaimynams nekeliame baimės kaip piktai su Bredais Pirmuoju ir Antruoju. Gal išsigelbėsime.

2011 m. kovo 18 d., penktadienis

Iš sovietikos: vandens pramogos

Vanduo Nerimi tekėjo ir tada. Jo gal net buvo gausiau, kol belarusai kažkur prie Vileikos neužtvenkė.


Pirmiausia tai laivyba . Iki Valakampių aktyviai puškavo net trys garlaiviai: Ryga, Taškentas ir trečio pavadinimo nepamenu(lyg Talinas?). Tai buvo visiškai rimtos transporto priemonės ir saulėtą dieną pūškuodavo pilnutėlės. Su muzika ir triukšmu. Kieti chuliganai net šokinėjo į vandenį nuo garlaivių, kas savaime suprantama buvo griežtai uždrausta.
Žiemą garlaiviai stovėdavo Zatone(tokia įlanka Žirmūnuose). Seni žirmūniškiai man tvirtina jog valgė išsikepę bebrą nudobtą Zatone.

Iki Valakampių (jokių Valakupių girdėte nebuvome girdėję) dar važiavo 33 autobusas. Iki turbazės. Turbazė dabar Trinapolio bažnyčia su vienuolynu. Taigi prie turbazės išlipdavome ir keldavomės per upę keltu. Ir jau ten pirmas Valakampių pliažas. Antras buvo toliau link Verkių, vadinamas kažkodėl žydų pliažu.

Tačiau pliažai, gal ne visai oficialūs, buvo ir miesto centre, štai kur dabar Olimpinis komitetas – ten mes su tėvu vaikystėje gulėdavome išvertę pilvus. Tėvas pirmyn atgal net perplaukdavo Nerį kelis kartus.Aš mažas pavydėjau jėgos. Dabar kai pažiūriu – juokingas atstumas.

Žalieji ežerai taip pat buvo pasiekiami autobusu, bet tai jau toli. Ir garsėjo gerais šašlykais Žaliųjų ežerų šašlykinė Briedis. O gal Iešmas. Patikslinkite.

Visiškai proletariški proletarai maudydavosi ir Puškinovokje, nes ten stovėjo geras skardinis apvalainas bufetas, gerai įkalus ir Vilnelė nešalta.

Dar pamenu vieną smagią vandens pramogą su sado mazo elementu. Bet tai tik tikri vyrai galėjo. Pramoga vadinosi Ryžas Antakalnyje. Akademinėje valtyje, jos labai plonas dugnas, irkluodavai kuo toliau nuo Antakalnio kranto ir pamatydavai nedidelį berniuką ryžais plaukais. Tai surėki - ei, ry-žas - ir tas nedidukas nuobodžiaujantis su dailia krūvele akmenų berniukas atgydavo. Su neįtikėtina jėga ir vikrumu svaidydavo akmenis į tavo valtį, o jau mes valtyje iškritusiais liežuviais spurtuodavome. Akademinės valties specifika yra ta, kad irkluoji nugara į priekį ir nematai kas priekyje vyksta. Tik girdi švilpiant virš galvų akmenis. Irklavimo tempą palaikydavome puikų. Gėda būdavo gauti akmeniu į nugarą, o ir paįvairindavo monotonišką irklavimą. Bet kai kam ryžas ir pramušė valties dugną. Treneriai suprato: ryžą žaidėte – paklausė?
Bet jei nepasivardžiuodavai – ryžas akmenų nemėtė. Ir pasroviui nemėtė. Terorizavo tik prieš srovę yriančius.

Tiek tų vandens pramogų.

Čenajaus meninio švilpavimo būrelis

Vakar vakare bėgiojau su pulteliu po kanalus. Užstrigau kai pamačiau labai keistą žmonių grupę. Tai buvo Čenajaus(buvęs Madrasas) meninio švilpavimo būrelis. Arba net galima pavadint choras, tiek gausu buvo atlikėjų. Meninio švilpavimo būrelio vadovas dar pamokė visus žiūrovus kaip priglausti liežuvį prie gomurio ir malonus korespondentas paprašė atlikti vadovo ką nors atpažįstamo vakariečiams. Čenajiškiai sušvilpavo kokakolinę Kalėdų dainelę Džingl belz. Ta proga prisiminiau lietuvį, kuris išmušė pirštais į savo dantis melodijas. Mes nuo Čenajaus neatsiliekame - pasidžiaugiau...
Žiūrėjau, žiūrėjau ir man į galvą atėjo mintis - ką aš čia veikiu, ką man rodo ir kuo tai pasibaigs. Totalus marazmas ir visiškas siaubas. Kam man  tokia TV, kam man tas bėgiojimo po kanalus pultelis. Ir  pašiurpimo mintis buvo tokia šalta kaip šviežiai išraustas kapas.
Žiūrėsiu aišku tą TV, jau nebemoku kitaip laisvalaikiauti, bet tas vakarykštis švilpavimo būrelis iš Čenajaus buvo lyg Rubikono upelis, tiesa dar neperžengtas.

2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Tautos visą laiką mulkinti nepavyks

Daryklos naikinimas, pasak profsąjungos vadovo, prasidėjo prieš trejus metus, nusprendus dalį gamybos iš Klaipėdos perkelti į Uteną. Ten gamyba esą pigesnė, bet bendrovės rezultatai ėmė prastėti. 2007-aisiais uždirbęs daugiau kaip 150 mln. litų grynojo pelno, per pastaruosius trejus metus „Švyturys-Utenos alus“, anot profsąjungos vadovo, negavo 100 mln. litų.

Iš čia;
http://verslas.delfi.lt/business/sunerimo-del-alaus-daryklos-uostamiestyje-ateities.d?id=43238723

Mano komentaras. Laikas sustabdyti žmonių mulkinimą ir marketingistų žaidimus. Švyturys verdamas Utenoje ir marketingistai seka pasakas apie seniausią alaus daryklą Lietuvoje, kuri yra Klaipėdoje. Tauras yra verdamas Panevėžyje ir pozicionuojamas kaip senas vilnietiškas alus. Gerai kad tos nesąmonės nepatinka tautai ir nyksta marketingistų - aferistų pelnas. Tvarka bus.
O vienintelė dar neseniai funkcionavusi senoji Vilniaus alaus darykla Tauras (buvusi Šopeno) tik sausus skaičius matančių danų bus sunaikinta, kai ten stovi gražiausi gamybiniai pastatai  iš XIX amžiaus vidurio.Jie įspūdingi ir architektūriniu požiūriu. Bet danams nereikia.  O fantastiškai nepakartojama  Vilniaus legenda apie Vamzdį iš Tauro alaus daryklos į Tauro ragą. Normalios alaus bendrovės(tarkim Heineken Amsterdame)tokius senus bravorų pastatus miestų centruose bent jau paverčia muziejais su alaus ragavimo salėmis. Och, nervina tokie dalykai. Išveža iš Lietuvos jau kelintus metus pelną ir dar palieka sunaikinimui Vilniaus  istorinį paveldą. Nevykėliai danai.

2011 m. kovo 16 d., trečiadienis

Kaip tapti pasaulio piliečiu

…ir pergyventi dėl pasaulio vargų, domėtis kas vyksta pasaulyje bei dieną naktį sekti įvykius. Manote įstojau į NK95 ar kokių žaliųjų maoistų kuopelę, neee, padariau kitaip - prisipirkau akcijų . Iš įvairių pasaulio vietų bei agrarinių žaliavų fondų vienetų. Man dabar rūpi Brazilijos kalnakasyba, medvilnės geras derlius, Indijos automobilių pramonė, JAV automobilių pramonė, Silicio slėnio reikalai ir jau net nenoriu minėti vargšės tėvynės pramonės bei bankų.


Vasarį dar nusipirkau japonų monstro Hitachi akcijų. Ir analitikai patarė atkreipti dėmesį į Japoniją. Fundamentika atrodė puiki, su tokia akcija tik sėdėk fotelyje su single malt viskio taurele ir lauk krentant iš dangaus pinigėlių. Sulaukiau, mažom raidėm nepaskaičiau, kad vieną iš devynių Hitachi veiklos krypčių yra atominė energetika. Visos mažos raidės padidėjo  per šias dienas, kai cunamis nuplovė keturis gamybinius Hitachi padalinius ir palaidojo atominės energetikos veiklą. Japoniškos bėdos nuplovė man virš tūkstančio litų. Bet kaip aš skaičiau kas darosi Japonijoje, kaip pergyvenau, kad jie kuo greičau susitvarkytų. Ir gerai įsisavinau patarlę - svetimo skausmo nebūna.

Moralas – japonais tikiu, jie greit atsistos ant kojų ir Hitachi nepardaviau. Lauksiu kantriai it budistas lotoso pozoje. O gyventi žymiai įdomiau kai naujienos liečia tavo kišenę.

2011 m. kovo 15 d., antradienis

800-ai pranešimų: skaitytojų daugėja, bet kokybė skaitytojo smunka

Visai baigiu jumi nusivilti. Jūsų daugėja, susirenka minios čia per neaiškius kanalus ir kokybė tamstų prastėja.
Štai mano bloge susirungė dvi nuogos moterys. Rusijos atstovė Voločkova ir Vakarų kovotoja - Bellucci. Ir ką sau manote, Voločkova kaip topuose taip topuose, o Monica jau pradingo iš topų. Siaubas, nuoga  rusė jums įdomiau nei nuoga italė. Kur žiūri NATO ir ES?
Per praeitus šimtą žinučių labiausia prikomentavote komplimentariškai  žinutes apie jubiliejų ir kitus mano pakoketavimus.Tad jų nenurodysiu.
Geriausiai įvertinti tekstai tai dar pusė velnio,  man patinka taip pat:
Apie Balkanų moters kilimą už 50 litų, 20 teigiamų reakcijų ir 3 neigiamos. Viso 23.
http://troyyestroy.blogspot.com/2010/12/kiilmas-geras-nes-uz-50-litu.html
Apie pilotus ir girtas stiuardeses, 18 teigiamų ir 4 neigiamos, viso 22 reakcijos.
http://troyyestroy.blogspot.com/2011/01/vyrai-tik-ne-pas-pilotus.html
Apie masažuotojo dieną. 21 teigiama ir viena neigiama reakcija. Viso 22.
http://troyyestroy.blogspot.com/2011/01/graziu-moteru-diena.html
Spauskite reakcijų kvadratėlius tekstų apačiose. Mumi svarbu kas jumi patinka. Mes suskaičiuojame.

2011 m. kovo 14 d., pirmadienis

Račo internetinė imperija plečiasi

http://poko.lt/
Kuklus toks pavadinimas. Bet kiek supratau Račai valdo ir šį visus suskaičiuojantį įrankį. Šiaip gražus, geras ir įdomus įrankis. Nes pavyzdžiui mane nurodo gerokai populiaresnį:
http://poko.lt/blog/655/
nei Urvinio vernadą:
http://poko.lt/blog/654/
Urvinio  račininkai visai neskaito. Mane dar vienas kitas per dieną patikrina kad nenusipeizėčiau.
Bet iš kitos pusės neramu man kotais. Išbanins vieną dieną, kad negražiai ką apie Račą parašei ir atia internetui. Juk kiek resursų jau sukaupė Račai. Dar ir po teismus užtasys. Labai džiugiai mielas  Artūras prisijungė prie teisminių procedūrų apie internetą. Oi sulauks dar dundukai teismo procesų...pirmas eilėje atrodo Zabugornas - Londoniszkis. Laikykis ten, ūkanotajame Albione, gal nepasieks taip toli rūsti RačoTemidės ranka.
Ir dar prisiminiau kaip Tomas Sojeris dažė tvorą, pats tingėjo, tai pavaizdavo kaip smagu dažyti tvorą ir tada jau jo draugai puolė prašytis padažyti.  Už užmokestį aišku.
Va ir Račas pasakė, kad laikas ir jam dažyti tvorą. Atsibodo tas internetas su dundukais.
Na niekaip nepatikėjau....su tokiu temperamentu ir tokiais resursais. Žiūrėti į praeinantį gyvenimą atsirėmus į tvorą?

2011 m. kovo 10 d., ketvirtadienis

Iš sovietikos: kinoteatrai Vilniuje

Kino teatrų Vilniuje buvo krūva. Vilnius dabar Zuoko Benetonas, Pergalė – kazino, Lietuva – madingų operų ir politinių kovų šiukšlynas, Spalis (kažkada šildytas krosnimi) dabar prašmatnus bankas Nordea, Tėvynė tapo Niujorku(gražiausiasis man kinoteatrų pavadinimų pasikeitimas), Draugystė N.Vilnioje – šiukšlynas, kino lūšna Žvaigždė Žvėryne – net nebežinau kas dabar, Taika – LNK, Kronika Dievo valia gražinta tikintiems, Aidas Naujininkuose – nė žymės, Pionierius – Žydų muziejus, Aušra – pilies sienoje Komjaunimo gatvėje – neaišku kuo. Maskva – dabar septyni restoranai su Rimi. Trumpai tariant kuo kino teatras nusipelnė praeitame, tai yra sovietiniame gyvenime, tuo ir tapo.


Vingis tik išliko kaip kinas, bet tada buvo žymiai mažesnis, viena salė.

Popkorno dar nebuvo, tai žiūrovai dažniausiai salėse valgė semkes. Po seanso kartais eidavai kaip mišku šiurendamas išgliaudytų semkių paklotą. Šiaip gerais bufetais garsėjo Pergalė ir Vilnius. Vilniuje buvo bene geriausi mieste pieniški kokteliai. Tad būtina procedūra buvo ateiti kuo anksčiau ir dar atstovėti eilę prie kokteilio, bo gali nespėti. Kartais net praleisdavai dokumentinį prieš kiną. Dokumentinis – tai ideologinis užtaisas prieš kiną. Nėra ko be ideologinio darbo smegenims sėdėti. Patetiška dokumentika apie CCCP pasiekimus arba Fitilis, tokie satyriniai filmukai. Fitilis patikdavo žmonėms. Pavarydavo ten rusų kino garsenybės.

Jei būdavo geras užsienietiškas filmas taip pvz. eilė prie Lietuvos kasų vingiuodavo po visą aikštę prieš kino teatrą po kelis kartus. Gerieji kinai tai – Goiko Mitičius, Anželika, Makenos auksas, Naujieji centurionai, Belmondo, visos Rišaro ir Lui de Fiuneso komedijos.

Plakatus piešdavo kinoteatrų dailininkai. Kas sau. Pasakojama kad už gerą butelį galėjai pakliūti į filmo reklamą. Teptuko meistrai sugebėdavo suderinti kino meno auklėjamąją - informacinę pusę ir užsakovo kuklų norą įsiamžinti kino plakate.

Uždarose peržiūrose meno ir kompartijos veikėjai galėjo žiūrėti visokius felinius ir antonionius, bet ne paprasta liaudis.

Bene didžiausią karjerą padarė dokumentinių filmų kinoteatras Kronika. Nusipelnė. Kronika tokia specifinė vieta kur kada nori ateini, kada nori išeini. Visi kiti kinai tik tiksliai pagal seanso laiką. Labai juokinga būdavo. Baigia tik rodyti sceną su nuoga moterimi, suūžia vieningas atodūsys, vyrai pakyla ir išeina. Kai kas lieka dar vieną kartą žiūrėti. Ar išsimiegoti. Laikas neribojamas. Tauta mėgdavo Michailo Rommo filmus O vis dėlto aš tikiu ir Paprastas fašizmas, nes juose mirguliavo papuvusių Vakarų kino vaizdeliai, Atsiminmus apie ateitį(Dinikeno), dar medicininius filmus apie krūtų priežiūrą(beveik vien vyrai). Man pamenu - kai buvo 14 ar 15 metų - bilietai nekainuodavo. Klasiokai kasdien klausdavo eisi į kiną, aš tingiai atsakydavau – šiandien nuotaikos neturįs.Tai jie sakydavo mes tau bilietą nupirksim, varom. Varydavom, aš kaip atrodantis kokiais keturiais metais senesnis nei klasiokai lengvai nupirkdavau bilietus, padalindavau juos smulkmei ir išsikėtęs salėje per šešias vietas laukdavau kiek gi prasmuks pro kontrolierę mano smulkiųjų draugų. Riba Rommo ir medicinos filmams buvo 16 metų. Iš šešių prasmukdavo vienas, du, dar kartais atbėgdavo bilietų pardavėja į salę ir sukeldavo skandalą. Suaugęs žmogus kaip negėda, vaikus tempti. Kas ką tempdavo...

Įvairesnių pramogų aname Vilniuje buvo sunku rasti, tai kinoteatrai ir klestėjo.Merginą galėjai vesti pasivaikščioti arba į kiną....bilietai pigūs, bet darydavo dvi serijas iš vieno kino, ir bilietai būdavo dvigubai brangesni. Bet ir ne dabartis kai trims žmonėms – 50 litų

Demografinės bombos

Pasaulyje vis garsiau tiksi sprogti besiruošiančios demografinės bombos. Tyliai tyliai sirpsta bombos, bet šios bombos kai sprogs ar jau sprogsta taip viską ištaškys, kad net palies ir mus, jaukią gyventi Lietuvą. Tik glušai politikai vis dar nereaguoja ir šneka savo burtažodžius, palikdami kitiems, jau po jų vargus ir kruvinus mūšius.
Arabų pasaulio įvykiai tai pirmiausia ne demokratijos trūkumas ar ekonominės problemos. Viskas prasidėjo nuo to, kad didelis musulmonų gimstamumas su daugmaž normaliomis gyvenimo sąlygomis žiauriai pagausino jaunų vyrų skaičių iki vyraujančio visuomenėje. Bet nei darbo, nei sąlygų  gyventi nedavė, davė tik internetą. Tad sprogimas.
Antra bomba tiksi Kinijoje. Dėl iš esmės teisingos vieno vaiko politikos ir ultragarso aparatūros prieinamumo Kinijoje  vis daugiau vyrų nei moterų, jaunų žmonių santykis 120-100(geriau tegu gimsta berniukas nei mergaitė). Likę be moterų 20 kiniečių neplanuoja tapti gėjais ir veršis į pasaulį moterų. Aišku pirmiausia Rusija - bet kam pasiryžusių moterų kraštas, bet po to ir kiti kraštai. Įsivaizduokite milijonus jaunų vyrų, kurie pasiryžę dantimis prasigraužti, bet susirasti  sau į žmonas moterį.
Jėga?
Lietuvoje per bejėgius ir kvailus politikus prarandamas tautos gebėjimas augti demografiniu požiūriu. Tuoj ateis laikas kai lietuviai dings. Bet šita trečioji demografinė bomba prisiminus pirmą ir antrą bombą dar skaudesnė. Tų bombų sprogimai paskandins mus čia prie Baltijos.  Tvanas?

2011 m. kovo 9 d., trečiadienis

Baletas: kova su korupcija

Visos pasaulio šalys kovoja su korupcija. Net Uzbekistano prezidentas laikas nuo laiko pasodina miestų chokimus(valdytojus) 15 metų. Panašiai ryžtingai kovoja su  korupcija ir Daukanto aikštė. Mojuoja kumšteliu oligarchams.
Akys man net ašaroja kaip gražu, kai ekscelencija ryžtingai šneka ir mojuoja kumšteliu. Įsivaizduoju kaip dreba prie TV ekranų susirinkę išbalę keli netyčia užsilikę Lietuvoje oligarchėliai.
Realūs Daukanto aikštės darbai irgi panašūs. Sumaltas į smulkius miltus Kreivys. Už 13 milijardų viešųjų pirkimų pinigų. Reikia mokytis, draugas Kreivys, iš ekscelencijos. Piršteliu per TV grūmok, bet pinigus palik kam reikia. Draugas Kreivys nesuprato, manieros prastos, norėjo dirbti realų darbą, atleistas.
Kaip rusai pasakytų - baletas. Bet нахуй балет.

2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Rio karnavalas rimtai

Rio de Žaneiro karnavalas rimtai. Ta prasme kiekviena pagrindinė šokėja(karnavalo mūza) kruopščiai išanalizuota iš visų pusių(vaizdelis 360 laipsnių). Malonu, kad Brazilijoje grožio modelis kiek riebesnis nei mūsų homodizainerių nustekentoje Europoje.
Visi negamtiniai įdėklai irgi pažymėti.
Malonios analizės brėžinių mėgėjai, technokratai ir kiti kartografai.


http://carnaval.ig.com.br/musasdocarnaval/360/p1238018329491.html

Pareigūnai, aš pats!!!

Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai, pastebėję daugėjant LR ir užsienio šalių piliečių santuokų, ėmė tikrinti, ar santuokos sudarytos nesiekiant gauti leidimo gyventi Lietuvoje. Įtarimų pareigūnams ėmė kelti skirtingas gyvenamąsias vietas nurodantys, mažai vienas apie kitą žinantys, abiem suprantama kalba nebendraujantys ar kitų šeimos žmonėms būdingų pareigų nevykdantys sutuoktiniai.
(Iš spaudos)

Nutariau ir aš pasitikrinti ar mano santuoka ne tokia. Man kaip ir pareigūnams kyla įtarimai. O ir valdžiai reikia padėti, visiškai suvargusi jau ta valdžia, tik skundus vapa per TV it nepilnametės, o ne ministrai.

Skirtingos vietos – visiškai. Aš visada aukštai, ji visada apačioje. Kur padedu išplautus indus ar prieskonius ji nemato ir nepasiekia. Todėl pyksta. Ieško taburetės palypėti, o taburetę nusitempusi mažoji, nes jai irgi reikėjo mano padėto žaisliuko kitame kambaryje. Taburetė namie viena. Taigi mano gyvenamas arealas aiškiai skirtingoje vietoje nei kitų šeimos narių.

Mažai žinantys. Na ką būdamas ramaus temperamento paprastu lietuviu gali žinoti kas plykstels Balkanų moteryje. Niekada neatspėju, nors tvirtai galiu pasakyti naktį dažnai miega. Šitą beveik galiu garantuoti. Nors būna pažadina naktį ir sako aš nemiegu. Ir negaliu užmigti. Tada nemiegame abu.

Suprantama kalba. Aš labai aiškiau sakau, netgi lėtai ištardamas balsius ir priebalsius kiekvieną atskirai: akcijos smunka, pinigų nėra ir greitai nebus, juk buvo išlaidos ir jubiliejui... Reikia nušauti kuo greičiau Kadafį ir baigti su musulmonų demokratizavimusi kuo greičiau, tada gal susitvarkys akcijų kainos. O dabar – taupyti, taupyti ir dar kartą taupyti. Neeee, rėkia Balkanų moteris, mačiau tooooookių gražių suknelių mažylei.

Šeimos žmonėms būdingos pareigos. Čia dabar kas? Labai neaišku ir susimąsčiau. Bet jei reikia galvoti, tai reiškia nežinau. Ko gero jei ką ir vykdau tai nebūdingai.

Laikas matyt prisiduoti Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnams pačiam. Gal tada sumažins bausmę. Bo atitinku jų įtarimus visiškai.

2011 m. kovo 4 d., penktadienis

Login 2011 ir juokingi metų apdovanojimai

Login tęsia savo korupcinį cirką. Vaikai, baikite žaisti. Tiksliai viską surašė Vidmantas Nuolaida, tai paste/copy:
Suprantu, kad norisi kažkokių apdovanojimų, bet reikia šiek tiek padorumo proto. Pernai išėjau iš apdovanojimų protestuodamas prieš jų beviltiškumą. Šiemet jie dar blogesni. Perskaičius nominacijas iškart pamatai kaip siaurai į viską buvo žiūrėta ir kaip mažai žmonės mato internete. Bet tarkime, kad tikrai internete nieko geriau nei nominuoti nėra. Tada belieka pasidžiaugti komisijos nariais ir jų nominacijomis. Štai komisijos nariai ir nominacijos, kur jie nominuoti:

Tomas Balžekas 15min:
Geriausias Facebook puslapis
Geriausia socialinių tinklų aplikacija
Geriausias internetinis žaidimas
Geriausias žiniasklaidos projektas internete
Metų žmogus internete

Deividas Talijūnas AdNet:
Geriausias el. komercijos projektas
Geriausia mobilioji programėlė

Darius Bagdžiūnas Gaumina:
Geriausias interneto tinklalapio dizainas (svyturys)
Geriausias įmonės tinklalapis (svyturys)
Geriausia socialinių tinklų aplikacija (švyturys)

Zbigniew Gecis Indigo Kids:
Geriausias interneto tinklalapio dizainas (savo)
Geriausias interneto tinklalapio dizainas (creep)

Gediminas Molis IDEA:
Geriausias interneto tinklalapio dizainas (tadasblinda)

Dainius Blynas Pigu.lt:
Geriausias el. komercijos projektas (1822)
Geriausias el. komercijos projektas (pigu)
Geriausios nuotaikos projektas internete (ctv)
Geriausias Facebook puslapis (čili)
Geriausia socialinių tinklų aplikacija (čili)
Metų tinklalapis

Nepamirškime ir rėmėjų:
15 min:
Geriausias Facebook puslapis
Geriausia socialinių tinklų aplikacija
Geriausias internetinis žaidimas
Geriausias žiniasklaidos projektas internete
Metų žmogus internete

Omnitel:
Geriausias interneto tinklalapio dizainas
Geriausias įmonės tinklalapis
Geriausias Facebook puslapis
Geriausia socialinių tinklų aplikacija
Geriausia socialinių tinklų aplikacija
Geriausia socialinių tinklų aplikacija

Zebra (Teo):
Geriausias interneto tinklalapio dizainas
Geriausias įmonės tinklalapis

Zip fm:
Geriausias Facebook puslapis
Geriausias virusas
Geriausia mobilioji programėlė

Demotyvacija.lt:
Geriausios nuotaikos projektas internete
Metų tinklalapis

IQ:
Geriausias žiniasklaidos projektas internete

manodrabuziai.lt:
Metų tinklalapis

Suprantu, kad galiu dėl kai kurių būti ne visai tikslus, nes pigu.lt kai kuriuos sieja tik akcininkai, gal kiti neteisingai nurodę kas kūrė, gal aš ne taip suprantu. Lygiai taip pat galėjau praleisti dar daugiau susietų projektų.
Bet kuriuo atveju pripažinkime - keista? :)

IŠ ČIA: http://www.nulis.lt/login-2011-ir-juokingi-metu-apdovanojimai.html

2011 m. kovo 3 d., ketvirtadienis

Garsioji Kreivio pažyma

Išdrįso paskelbti tik alfa.lt, o delfi nei Račas, nei Lietuvos rytas dar ne...

http://www.alfa.lt/straipsnis/10685182/?Skelbiame.garsiaja.ukio.ministro.Kreivio.pazyma=2011-03-03_12-39

Apie rusiškas keistai prilimpančias frazes

1.  Air Baltic lėktuve Taškentas - Ryga buvo latviai stiuardai. Blondinai, kalba tik angliškai, rusiškai vos vos. Uzbekai sportininkai priešingai  - angliškai vos vos, rusiškai  taip pat. Vienžo, latviai vargo su sportininkais uzbekais  visiškai. Tie žmonės iš aūlų, vietos lėktuve neranda ir daro viską kas negalima. Latvis vargo, vargo, neišlaikė ir isteriškai suriko frazę Але гараж. Tik uzbekas išgirdo šią frazę - iškart atsisėdo ir nurimo. Frazė pirmą kartą nuskambėjusi stalininėje komedijoje "Volga Volga" suveikė ir po 80 metų...mistika. Klausimas  iš kur žinojo ją šiuolaikinis latvis? ir uzbekas?
2. Niekaip nesupratau kodėl  Taškente somsa(tokie pyragėliai su įvairiais  įdarais) vadinami beveik visi заказ сомса.  Priėjus iškart paduoda, nereikia laukti užsakytų. Kame kampas, klausiu vietinio ruso?  O pasirodo uzbekai nori pamandravoti ir pasireklamuoti, kad jau pas jį tai somsa padaryta   kaip pagal užsakymą. Bet žodžių daug tai supaprastina iki заказ сомса, kad prasmė keičiasi tai prekeiviui  nė motais. Visi Taškente supranta, kad заказ сомса yra geresnė už paprastą somsa. Gali konkuruoti tik su somsa iš kiosko, kuris užsirašęs,  kad visada duoda grąžą.
3. Afganistane šiemet vietinis žmogelis pareiškia нахуй балет. Šiuolaikinis fotokorespondentas iškart nukrenta nuo tokios frazės iš afgano lūpų. Išmoko aišku kažkada iš riboto tarybinio karinio kontingento. Pasirodo jos prasmė - dirbame rimtai. Baletu buvo vadinami parodomieji manevrai kitų šalių generolams rusų armijoje. Taigi нахуй балет - dirbame rimtai. Kažkas buvo su tuo žmogeliu rimtai įkliuvęs....
Iš čia; http://kostyukov.livejournal.com/101489.html

2011 m. kovo 2 d., trečiadienis

Gintaras Beresnevičius "Rūkas"

Rūkas beveik taip pat gražu kaip ir perkūnija. Tiesa, niekas to nepabrėžia. Nes rūkas, nors ir baisus, artimesnis žmogui nei griaudėjantis žaibo kirtis iš viršaus, kuris indoeuropiečių pasaulyje tapo Dievo apsireiškimo vieta, niekur neišnykusia, nepaisant vandens malūno, Benjamino Franklino ir Prancūzų revoliucijos. Vis vien perkūnija yra baisesnė negu rūkas, nors Dievą galima padėti į rūką, ir jis ten talpinamas mistikų ir regėtojų; perkūnija yra tiesesnė. Ji byloja – esi niekas, bet Dievas yra labai. Martynas Liuteris savo pirmąjį, lemiamą, išgyvenimą patyrė vienas laukuose audros metu, išgirdęs virš galvos jį coliu aplenkusį žaibo kirtį ir grumėjimą virš galvos, patyręs tremendumus ir šventybes ir Jahvę, jis patyrė lygiai tą patį, ką bet koks indogermanas buvo sukaupęs savo sielos viduryje – griausmui pagarbą, meilę ir siaubą. Kritęs kniūpsčias, Liuteris, griaudinčio žaibo sukrėstas, persimainė ir davė įžadus įstoti į vienuolyną, į tą patį augustinų ordiną, iš kurio vidaus jis vėliau perskėlė Bažnyčią. Jis elgėsi lygiai kaip arijas Indostane, krisdamas nuo Indros žaibų didybės, kaip europiečių protėviai jautėsi tūkstantmečiais gyvendami aplink Araratą, apvainikuotą audros debesimis ir žaibų smūgiais ištisus mėnesius, Jahvė buvo tik šifras, pridengęs Indrą, Perkūną ar Torą, tai buvo Griausmo dievas danguje. Bet juk ir Jahvė buvo kadaise griausmo dievas ir valdovas. Tad nieko čia keista.

Bet rūkas.
Tai irgi didelė vieta dievams būti. Jei žaibo kirtis yra apsireiškimas, tiesioginis ir aiškus, tai rūkas irgi nuo dievybės. Rūkas labiau primena ją ir jas ir jų mėgstamą begalinį neapibrėžtumą. Rūkas žmogiškesnis, rudens rūkas suprantamesnis už perkūniją, ir atrodytų mažiau fatališkas ir nuožmus, kaip tik kalbame apie rūko švelnumą. Tačiau ir jis fatališkas, rūkas vieta avarijoms, rūkas vieta paklysti, rūkas pražudė daugiau žmonių savo minkštumu nei perkūnijos. Rūkas – tai pavidalas, kuriuo pasirodo vaiduokliai, jie nuausti iš rūko – taip juos apibūdina ir Australijos aborigenai, ir suvalkiečiai Jono Basanavičiaus sakmėse; rūkas yra medžiaga, iš kurios savo kūnus lipdosi britų pilių vaiduokliai. Neramių miruolių plastilinas.
Kada barbarų gentys išsilaipindavo priešiškose pakrantėse, jos siųsdavo prieš save rūką, paslepiantį artėjančias laivių flotilijas ir išsilaipinančius karius. Rūką siųsdavo hunai, gotai. Prieš mūšį nuslėpti savo dislokacijai ir rikiuotei. Tai buvo natūralus karybos elementas, rūkas buvo slepiantis agresiją ir smūgį magų ir žynių prajovas, iš rūko išlįsdavo šarvuotos ir kampuotos karių eilės, dvokiančios eliu, žuvimi, prakaitu, ir eidavo žudyti; žudydavo jau rūkui nusileidus, šviečiant Saulei, nes taip yra daug patogiau, ir rūku, netgi magų sukeltu, negalima ilgai pasikliauti; jis laikinas slėpinys.
Bet taip buvo kadaise, kada rūkas buvo jaukinamas ir šaukiamas; šiuolaikinė technologijų epocha nesidomi rūku, nebent jei reikia jį išsklaidyti, tai yra ne kviesti, o ardyti. Šiandien yra kitaip.
Dabar rūkas asocijuojasi su žuvimis ir grybais, nes tik ankstyvų rytmečių mėgėjai susiduria, įlipa į rūką, be jokios, tiesa, deramos pagarbos, nes rūke jiems reikia grybų. Rūką galima valgyti, jis turi šalto medžio skonį.
Rūkas nėra nuodingas, bet yra ir pelkių rūkas, kurio atsikandus galima apsvaigti lyg nuo kanapių ir tada matyti miške siluetus.
Rūkas nėra atskira stichija, jis yra tarp vandens ir ugnies, ir į jį nusižiūrėję filosofai tikriausiai sukūrė eterio sampratą, penktąją stichiją, kuri tokia visagalė ir plati ir gili ir aukšta, kad neturi požymių. Rūkas – tai vandens ugnis, kylanti iš ežerų, iš šlapių pievų, per rūką braunasi raganos, palikdamos rasoje brydę, nenulenkdamos nė stiebelio, ir tik išmoningas raganų sekėjas gali tarti raganą praėjus – pagal rasos lašus, nes brydės nėra. Tiesa, galima tarti ir tai, jog rūkas – tai vandens dūmai. Šiuo klausimu esama dviejų nuomonių, kurios abi teisingos, nes ir dūmai, ir ugnis kyla į viršų ir į viršų nuo šlapumos pakyla rūkas.
Rūkas vieta didelėms galimybėms. Rūke būna arkliai, jų ten gausu. Ežių rūke mažai, priešingai nei paplitusi nuomonė, rūke vyrauja arkliai, kuriuos užeini tuo pat metu, kai jie suprunkščia, o prunkšti rūke yra labai mėgstamas arklių užsiėmimas, jie gremždami dideliais dantimis žolę apsupti rūko galvoja, kad jie jau pasimirę ir yra arklių dausose, ir rūkas juos amžiams atskiria nuo žmonių ir atiduoda žolę; ir viena, ir kita yra gera. Arklių dievas jų dausose iš tikrųjų turi daug vietų, kur tik žolė ir rūkas, o kaimenės laksto visai kitose žirgų rojaus vietose, mirę žirgai mėgsta ir viena, ir kita; jie mėgsta ir įprastinę vienatvę, ir vienatvę lekiančioje oru kaimenėje.
Rūke yra akmenys, ežerai, bet jie tik nujaučiami, rūke labai daug medžių, samanų, žolės, taigi rūkas yra užpildytas turiniu, jis ne tuščias, tačiau rūke yra daugiausia rūko, ir tai labai gerai matosi miestuose, kai jis plevena tarp betonų. Ne, ne plevena, rūko savybė yra būti. Jis yra arba nėra. Rūkas turi šias dvi pagrindines savybes. O jeigu jis yra, būna baltas. Buvimas reiškia baltumą, o balta spalva reiškia buvimą, ir niekur čia nedingsi, tik rūko balta spalva vos vos perregima, taigi tai ne balta spalva klasikiniu baltos spalvos supratimu. Ir perregimumas yra neatimama rūko savybė, nes jeigu jis nebūtų bent kiek perregimas, jame nebūtų galima nei sutikti arklį, nei pasiklysti. Balta spalva būtų pražūtinga pačiam rūkui, nes pieno baltumas neleidžia matyti – tai įrodyta eksperimentiškai, – ir arklys, ir žmogus, panardinę galvą į statinę su pienu, nieko nemato. Tik baltumą. Taigi rūkas nėra baltas, kaip klaidingai kartais pasakoma. Balta gi spalva yra akla ir ji nieku būdu nešviečia, ji apakina ir atima skyrimo gebą. Rūkas kaip tik padeda orientuotis, nes rūke tu visada matai savo batus ar rankas ar kojas nuo kelių ar pilvą; rūkas tau leidžia save čiuopti akimis ir suvokti, kad esi neginčijamai, o tavo buvimą patvirtina ne kas kita, kaip arkliai rūke. Žmogus, sutikęs arklį rūke, neišvengiamai bučiuoja jį, nes arklys liudija jo buvimą, ir tai yra akimirka, kai ir arklys bučiuoja žmogų, nes jis supranta, kad dar nenumirė, o rūkas dar ne žirgų dausų rūkas, ir kad niekas dar nesibaigė, ir žmogus su arkliu bučiuoja vienas kitam į lūpas rūke. Kitoks elgesys priešingas prigimčiai ir nedoras.
Moterys rūke retos, ir jos būna susigarankščiavusios, primenančios raganas, jos rūke renka nuodingus grybus ir katžoles ir jonažoles, iš kurių verda neskanias arbatas ir nuodus, tokios rūko moterys nekelia pasitikėjimo ir jas sutikus dera pasakyti ką nors labai labai gero apie jų sijono grožį ir kad sijono langeliai it rūtų darželiai, tada ta moteris, senyva žiežula, pasitrauks ir leis praeiti ir nieko nedarys, tik šiukštu dairytis atgal, nes rūkas praris besidairantįjį per petį, o paskui jo gūdžioje vienumoje po kojomis minkštai prasivers žemė ir jis prasmegs į žemės gilumą suvisam.
Tiek apie moteris rūke beigi arklius, bet dar pasakytinų dalykų esama.
Rūkas betonuose, virš gatvių ir magistralių yra lyg ir tas pats rūkas, bet iš tikrųjų visai ne tas, tai garuojantis miestas, kuriam primenama, kad jis stovi visai ne vietoje, kad po juo medžių kapai ir arklių kaukolės ir kad po betonu yra daug nebegyvų dalykų. Iš jų ir eina miesto rūkas, iš arklių kaukolių, jo kvapas yra kaip švino. Tačiau nereikia manyti, kad miesto rūkas neturi gražumo ir artimų dalykų, juk rūkui betonas yra pusbrolis, nes betonas yra žemės stichijos detalė, jis nėra natūralus, bet jis artimas žemei ir vandeniui ir akmenims ir tam, kas yra po žemėmis, betonas toks pat chtoniškas kaip ir samanos arba kaukai ir dėl to jis pilkas kaip pelė, nes tai chtoniška ar, jeigu norime, telūrinė spalva, ir rūkas atsimušdamas į betoną šnekasi su juo kalba, priklausančia stichijų dialektų grupei. Miesto rūkas atneša nematomumą į miestus, kad žmonės neapsigautų, jog viską žino viską supranta ir vaikšto nebe žeme, kad jie nemanytų esą išvaduoti iš žemės, nes betonas yra žemė, o asfaltas tai yra ta pati pragarų žemė, o marmurai yra dangaus žemė ir raudonas granitas taip pat. Rūkas sėda ant akmenų smulkiais lašeliais, tai jų verksmas, jei ne rūkas, akmuo negalėtų išsiverkti ir būtų piktesnis, o atnešęs nematomą skraistę miestui rūkas jo gyventojams atneša paniką ir dūžta automobiliai, ir griūva po savimi parietę kojas pėstieji, ir varnos skraido aukštai, kad nematytų šitokių dalykų.
Rūkas yra švelnus ir žudantis; jis apgauna savo minkštumu, bet jeigu jis vandens ugnis, tai nėra ko stebėtis, kai nusidegini aklumu ar mirtim ar neužtikrintais žingsniais per betoną. Rūkas yra netvirtas ir virpantis, bet kiek jis atneša tikrumo, pats tarytumei nerealus ir neapčiuopiamas, jis dar ir nekietas ir neaštrus. Bet gali klaidinti ir žudyti ir pasmerkti ir tuo jis primena dievą. Jis yra minkštas ir švelnus, vos vos perregimas ir dėl to irgi primena dievą arba vaiduoklį, o tai, tiesą sakant, yra tas pats. Būdamas tąsus ir turėdamas savą nenusakomą spalvą, jis taip pat primena dievą, kuris yra spalvotas. Rūkas gali pateikti daugel apibūdinimų ir metaforų, ir ne tik. Rūkas gali pateikti daug daiktų. Kai kurie tik šmėkšteli. Tačiau kai kurie amžini ir pasikartojantys. Juk visada, kai mieste eini per rūką, iš jo išlenda baltas bulterjeras, kvėpuoja ir žiūri į tave.

Išmintis ne tokia, viskas vėl pasikeitė

Rūkų rūkas! - sako Koheletas. - Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! (Koh 1,2).

O kai buvau jaunas tai Ekleziastas toje pačioje Biblijoje toje pačioje vietoje sakė:

- Tuštybių tuštybė! Viskas yra tuštybė!

Va taip gauni knygą įrištą oda pergamento lapais jubiliejaus proga ir perskaitai, kad išmintis tavo buvo ne tokia, viskas pasikeitė, visi tavo reikalai ir prestižai jau rūke. Dar blogiau nei tuštybė – ten drėgna, šaltas vėjas tranko tau vandens lašus į veidą, nematyti nė tavo mašinos kapoto ir dar labiau netikę…

2011 m. kovo 1 d., antradienis

Apie vojenkomatų karininkus - tėvo patikslinimas

http://troyyestroy.blogspot.com/2011/01/is-sovietikos-praporscikas-su-smuikeliu.html
Šiame memuare pasakojau, kad karininkai neėmė  pinigų už klasioko išsukimą nuo karinės tarnybos (buvo galimas Afganistanas). Baliavojant su  tėvu prisiminėme šią istoriją ir jis patikslino,  kad viskas įvyko dar keisčiau.
Vis tik karininkai paėmė du šimtus rublių.
Po to jiems pasidarė labai nepatogu, pagalvojo kad tėvas juk draugas ir gražino šimtą rublių. Bet šimtą pasiliko.