2011 m. balandžio 29 d., penktadienis

Itališkos savaitės tęsinys - 1

Balkanų moteris liepė galvoti vėl apie atostogas Italijoje. Tad galvoju ir prisimenu …

Roma, sausis.
Galima vaikščioti ir su marškinėliais, ir su žieminiu paltu. Visaip gerai.

Termini geležinkelio stotis.
Centrinis Romos taškas, visi keliai veda į Termini. Ten ir gyvenome pigių viešbučių rajone. Šeštadienį etiopų restorane priešais buvo diskoteka ir Eritrėja su Etiopija mušėsi visą naktį. Vieni budavo sumušami ir pabėgdavo atsivesti kitų. Tada jau gaudavo ankstesni laimėtojai.
Etiopų restoranėlis taip ir nebeatsidarė po lemtingosios diskotekos.

Saldi.
Saldi reiškia išpardavimai. Sausis saldi mėnuo Romoje ir prekybine gatve neįmanoma praeiti poroje su švelnia būtybe. Kalbant apie madą - visi italai juodi(tiek galvos, tiek rūbai) ir nespalvingi. Gražiausiai apsirengę kunigai ir vienuolės, ypač jei priklauso kokiam retesniam ordinui.

Italų televizija.
Visos gražiosios blondinės yra ekrane. Romos gatvėms blondinių nebeliko. Todėl kiek neitališkos spalvos būtybėms labai saldu. Italai vyrai kruopščiai švelniai nurenginėja neitališkos spalvos būtybes akimis. Ir tai tiesiog fiziškai juntama(tai citata - aš nejutau švelnių italų vyrų žvilgsnių).

Amžinasis miestas.
Kalbant apie Romą svarbiausia, kad amžinasis. Todėl tikram romiečiui viskas kas vyksta dabar yra šiek tiek nesvarbu. Tai juntama pagerintame miesto šiukšlingume, lėtame policijos pravažiavime pro Vatikane neteisėtai prekiaujančius galanterija negrus, metro vagonų išpaišymu grafiti, viešbučio portje atsainioje reakcijoje į skundą kad dušas be antgalio. Argi tai problemos palyginus su amžinybe?

Vienuoliai gieda
San Martino ai Monti devyni vienuoliai labai gražiai giedojo. Jų klausėsi gal septyni parapijonys. Kažkaip labai jautėsi Romoje baisi disproporcija tarp bažnyčių skaičiaus ir parapijonių trūkumo. Lietuvoje daugiau žmonių bažnyčiose. Pagrindiniame katalikų mieste plika akimi matoma krikščioniškojo pasaulio krizė.

Florencija
Pagrindinėje miesto aikštėje pilna nuogų vyrų skulptūrų, Florencijos policininkai savo baltais šalmais primena XIX amžiaus žaislinius gaisrininkus apibarstytus cukrumi, turguje skaniausi avies sūriai pecarino ir kepti carciofi. Bet Florencija mažesnė už Romą. Florencijai pakanka dienos. Romai reikia savaitės. Aišku sumelavau, abiems reikia daugybes laiko, tik Romai septynis kartus daugiau.

Saltimbocca Romana
Skamba neblogai? Ir aš užsisakiau. Tai kepta tik iš vienos pusės beveik pusžalė jautiena su bulvėmis. Bet visi kiti gnocchi bei canellone, kepti aštuonkojai ir krevetės buvo skanu ir įdomu. Baruose espresso reikia gerti stačiomis tik prie baro.Tada kainuos 0,7 Eur. Atsisėdus kaina jau 2 Eur. Smagu baruose rytais. Krūvos romiečių galgatuoja prie barų, atseit skubėdami geria savo espresso. Impozantiški, grafų ir baronų išvaizdos pražilę barmenai kelias tiksliais judesiais svaido miniatiūrinius espresso puodeliukus klientams. Puodeliuke trys itališki arba vienas lietuviškas gurkšnis. Palyginus tuos žilus barų profesionalus su kaimietukėmis lietuviškomis panelėmis baruose - diena ir naktis.

2011 m. balandžio 27 d., trečiadienis

Kalbas mokėti naudinga arba šnipas

Šiuo aspektu manau niekas su manimi nesiginčys. Net tokią beviltišką kalbą kaip italų verta mokėti, na bent jau kelis žodžius. Mūsų nacionalinėms blondinėms dera išmokti žodį amore ir ti amo(meilė ir tave myliu). Nors gal ir klystu, pakanka italo patino veido išraiškos pamačius tobulą lietuviškos gamtos produktę.


Pamenu teko kažkada derėtis su mažu bjauriu italu, dar net ir teisininku. Jis mane užpjovė savo pataisymais ir abejojimais, vis papildinėjo sutartį, kabinėjosi ir nerimo kaip dar prisikabinti. Maniau jau pavarysiu tą Apeninų ataugą vos vos paaugusią nuo žemės atgal į savo Umbriją

Tik staiga į kabinetą įėjo kažkokiu reikalu kolegė visiškai blondinė, su kojomis ir figūra kaip iš Raiuno loterijos. Italiukas sustingo, su viskuo sutiko, tik laižė lūpas(savo, nepagalvokite nieko blogo) ir spoksojo su dieviška pagarba kol mes aptarėme blondinės reikalą. Moteriškė savo šeštuoju ir septintuoju jausmu pajautė susižavėjimo tylą iš mažylio pusės(ji buvo galva už jį aukštesnė) ir dar papildomais bonusiniais rakursais parodė dailų džinsais aptemptą užpakaliuką bei gražią krūtinės liniją paryškintą baltu megztiniu. Kad pribaigtų italą. Ai, šiaip sau, kaip vėliau paaiškino, užsinorėjau. Taigi jai italų kalbos nereikėjo, ji puikiausiai susišnekėjo su italu kūno kalba.

Bet nukrypau nuo temos. Grįžtu prie kalbų naudos. Vyrams reikia ir žodžių bendravimui, vien kūno kalbos nepakanka. Kartą teko žaisti regbį su italais ir italus labai tada nuskriaudžiau. Grumtynėse labai svarbu žinoti į kurią pusę bus ataka. Tiesiog gynyba sujuda į tą pusę ir š. priešams pavyksta. Taigi stovi italai užribio rikiuotėje ir sako:

- Lungo(tolimas – išvertus).

Aš ramiai saviems išverčiu - mes tolimam žaidėjui. Mūsiškiai taip ir pasislenka. Derinys italams nepavyko. Po to girdėjau į kur bus deriniai iš grumtynių:
- Sinistra, destra.
Verčiu saviems;
- Ataka į dešinę, ataka į kairę.

Visi jau manęs klauso. Žino kurlink judėti.
Italų saugai vos neverkia, kur jie atakuoja ten siena. Tik antro kėlinio viduryje pats didžiausias, iš pažiūros kvailokas italas, dūrė į mane pirštu ir pasakė:

- Spia.

Milžino komandos draugai sugalgatavo, sumojavo rankomis ir nuoširdžiai pyktinosi manimi. Jau jų žodžių srauto nebesupratau, per greitai šnekėjo. Spia, spia tik ir badė pirštais į mane. Grumtynėse net įlupo man porą kartų į šonus kaip spiai. Papildomai, neužtarnautai ir ne pagal taisykles. Bet mes sužaidėme gerai. Italai įpylė man taurę vyno po rungtynių. Sakė kitą kartą nebekalbės itališkai žaisdami su mumis.

Moralas. Kalbas - net gana retas - gali žinoti ir buvę tarybukai...
Beje, tiems kas nepakankamai išsilavinęs - spia itališkai reiškia šnipas.

Kaip juokavo komunistai

Taip, tais tolimais CCCP laikais, kai anglų kalbos mokėmės iš laikraščio Morning Star, komunistai žiauriai su manimi pajuokavo. Sakote komunistai nejuokauja, o pajuokavo niekšai…


Geležinę uždangą pralauždavo giminių siuntiniai iš Amerikos, Liuksemburgo radijas ir kalbų mokėjimas. Vienas mano dėdė visiškai iš principo išmoko anglų kalbą dirbdamas paprastu darbininku. Ir pakalbėjo per sovietinį gyvenimą tik su manimi angliškai, tik šiais laikais gal kiek dažniau. Aš sugalvojau dar originaliau. Išmokti italų kalbą gyvai, susirašinėjant su italais ar dar geriau su italėmis. Kas gali būti paprasčiau pasakysite, imi internetą ir rašai feisbukan. O anais laikais reikėjo tikrų italų tikrų popierinių laiškų. Perverčiau bibliotekoje krūvas itališkų komunistų laikraščių – gal kas nori susirašinėti su jaunuoliu iš Lietuvos TSR. Nebuvo tokių, ir šiaip susirašinėti lyg buvo skiltis, bet labai retai ir labai konkrečių profesijų.

Bet man kilo geniali mintis. Parašysiu pats į Unita(itališkai Vienybė, toks anuometinis komunistų laikraštis). Ne, sakė draugeliai, jokių šansų. O gal, atsakiau, reikia pabandyti.

Jei išversti lietuviškai tą ką rašiau savo skelbime viliojančiame parašyti laiškutį jaunuoliui iš Lietuvos, tai skambėjo maždaug taip:

Brongūzz itolai, Jumzz rasho lietuavis iš Vilnius, Lituava TSR ztudyjoti itolų. Lapai norou zuzirašyyneti zu itolais. Mein adrezas tokz ir tokz…

Kaip aukščiau pažymėjau, italų nemokėjau, tik ruošiausi mokytis.

Per kelias savaites primiršau savo išsišokimą. Ūmai į pašto dėžutę paštininkas privertė krūvą spalvotų laiškų. Nieko nesupratęs išsitraukiau laiškus. Atgaliniai adresai buvo iš visos Italijos nuo Palermo iki Forli. Merginos rašė, kad mane beveik myli ir prašė nuotraukos, o vyrukai siuntė komunistinius sveikinimus. Laiškai plūdo dar kelias dienas. Kol vienas gudresnis atsiuntė man iškarpą iš laikraščio Unita.

Italų komunistai iš Unita redakcijos atspausdino mano laišką be jokio pataisymo. Ir ne laiškų skyrelyje, o jumoro skiltyje. Tik papildė pabaigoje prierašu, kuriame tiksliai suskaičiavo kiek laiške buvo žodžių ir kiek gramatinių klaidų. Žodžių buvo gal 20, o klaidų – 48.

Nuo tada žinau, kad italų komunistai gali pajuokauti labai smarkiai. Eurokomunistai, blet…

2011 m. balandžio 26 d., antradienis

Lelo - gruzinų tautinis regbis

Žaidžia Šuchuti kaime per Velykas gruzinai viršutinis kaimas prieš žemutinį kaimą. Kamuolys sveria 16 kg.
http://www.boston.com/sports/blogs/bigshots/2010/04/big_shots_for_april_9_2010.html
http://drugoi.livejournal.com/3541562.html#cutid1



Pirmadienio apklausos; kur ir kaip geriausia atostogauti Lietuvoje

Sode. Pigu ir valgyti bus. 14 (22%)
Dviračiu po nacionalinius parkus 14 (22%)
Nidoje, prestižas ir jūra 9 (14%)
Baidare upėmis ir ežerais 8 (13%)
Automobiliu po Lietuvą 6 (9
Šventojoje, pigu ir jūra 2 (3%)
Basanavičiaus gatvėje Palangoje 2 (3%)
Voniose Druskininkuose 2 (3%)
Krepšinio euročempionate 2 (3%)
Aplankyti gimines kaime 2 (3%)
Viso 61 balsas

Labai sumeluota apklausa. Tiek dviračių ir baidarių neužteks ir tuščia Palanga. Ir nieko euročempionate.
Na bet mano idėja suderinti dviratį nacionaliniame parke ir giminių aplankymą - tvirtėja.
Šioje vietoje noriu pasitikslinti kokia kelio danga dviračiams yra tarp Varnių ir Kražių, tarp Kražių ir Tytuvėnų, tarp Tytuvėnų ir Krakių. Tarp Krakių ir Kėdainių.

2011 m. balandžio 24 d., sekmadienis

2011 m. balandžio 22 d., penktadienis

Joninės Šveicarijos kalnuose arba moterų-lietuvių jėga

Visai atsitiktinai teko retas šansas  pakliūti į lietuviškas jonines kažkur kalnuose prie Ciuricho. Kalnų sodyboje trispalvė išdidžiai kabojo kartu su šveicariškuoju kryžiumi. Bet pamenu jaučiausi labai nepatogiai, beveik nuogas. Mat Šveicarijos lietuvių joninės tai šimtas iškart plepančių moterų ir nei vienos besiklausančios, pora išsigandusių neaiškios pakraipos  vyrukų ir mes, du normalūs prie trečios jau tylomis siurbiamos vyno bonkos. Keli tikri šveicarai kukliai kepė mėsą ir atkimšinėjo vyno butelius renginio periferijoje.

Ir tada, ir iki šiol stebiuos kaip mūsiškės sugeba visose pasaulio šalyse susirasti vyrų, juos dar išdresuoti ir laimingai gyventi. Va vyrai priešingai maksimum ką sugeba  tai tik slaves ir niekur neišvažiuoja  iš Lietuvos vedybiniais tikslais, na beveik, patys ištekėti į  tokią  turtingą šalį  kaip Šveicarija  nesugeba. Tad kyla pagrįstas klausimas kuri lytis šiuo požiūriu yra silpnoji?

2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

Iš sovietikos: alaus barų legendos Vilniuje

Visų sovietinio Vilniaus alaus barų pagrindinis - Tauro ragas, ten kur dabar merdi pastatas Pamėnkalnio /dar nepamiršote, tai kreivys Kudirkos kampe. Kažkada trigubai legendinis. Pirmoji legenda - Leninas stovintis Lukiškių aikštėje ranka rodė kryptį į šviesų rytojų ir Tauro ragą. Kiek pamenu gana tiksliai, jei kalbant tik apie Tauro ragą.


Antroji legenda – didžiausias alaus baras Europoje. Na bet tai buvo atleistina paprastiems sovietiniams žmogeliams, ką mes anais laikais girdėję apie Miuncheno Oktoberfestą.

Trečioji ir pati gražiausioji, tai kad alus tiekiamas tiesiai iš Tauro bravoro Vamzdžiu. Nes tokiais kiekiais gerdavo…pirmame plebėjiškame aukšte oficiantai alų veždavo vežimėliais ir nespėdavo. Antrame aukšte jau buvo kaip ir atskiri kupe ir ten siurbti alų buvo labai aukštas lygis. Net brangiau jei neklystu. Pirmo aukšto prestižui labai kenkė tas, kad tualetai buvo antro aukšto lygyje ir kartkartėmis Vamzdžiu tiekiamo alaus gausos kanalizacija neatlaikydavo ir laiptais tekėdavo žemyn, į plebėjišką pirmą aukštą. Bet tikri alaus mylėtojai nuotekas peržengdavo ir savo bokalą išgerdavo.

Vienu metu labai išpopuliarėjo alaus baras Lazdynuose, prie Arklio. Ten atsirado toks barmenas Dainius, apie jį sklido legendos kad jis atseit iš Čikagos ir neskiedžia alaus. Abi šios legendos buvo patrauklios visuomenei. Į barą Vilniaus pakrašty grūdosi eilės. Dar ten buvo  įspūdinga aniems laikams atrakcija – rodomos ant sienos projektoriumi Rigimanto Gedgaudo karikatūros apie alų. Chebra net nustodavo šurmuliuoti kaip būdavo tada įdomu.

Mano pirmas alaus baras buvo Žemaičiai. Ten kur ir dabar. Pamėgau jį nuo16 metų. Stovėdami ilgiausioje eilėje vyrai klausdavo išeinančių kaip šiandien alus, ar labai skiestas. Bet net jei atsakydavo išeinantys alus šiandien – vanduo, nesitraukdavo. Mažesni klasiokai net mirdavo iš pavydo kai su dar vienu galingo stoto klasioku pasakodavome apie nuotykius Žemaičiuose, kaip stovėjome valandą eilėje prie durų, kaip ilgai nešė mums alų, kaip baudėme oficiantą už blogą aptarnavimą.- porą kartų išnešėme sąskaitas. Bet oficiantai jau net nesivydavo. Jie buvo tokie turtingi - kaip pasakodavo barų legendos – net neplaudavo kojinių. Padorus oficiantas tiesiog pirkdavo naujas kojines.

Dar buvo palankomi alus barai Viršuliškėse, Aukštaičiai Žirmūnuose kur dabar džinsų centras.

Dar vienas neįtikėtinas dalykas – alus būdavo pardavinėjamas ir gatvėje iš vežiojamų cisternų, kaip ir gira. Legendos apie tų cisternų viduje gyvenančius organizmus priminė dabartinius National geographic rodomus filmukus apie anakondas ir Komodo drakonus.. Bet žmonės gerdavo ir gėrimus iš cisternų, kur dingsi ištroškęs. Kelis kartus teko matyti gatvėje iš cisternos pardavinėjant net čekišką alų. Bent jau taip užrašyta ant lapelio ir skonis geresnis. Čekiškas jau būdavo brangesnis keliomis kapeikomis. Ir žmonės gerdavo jį apšalę nuo netikėtumo. Nežinodami kam dėkoti – CK ar Dievui. Kaip kokiais būdais anais laikais patekdavo čekiškas alus į tas gatvines cisternas neįsivaizduoju. Bet kaip mat sulėkdavo minios su trilitriniais stiklainiais čekiškam alui.

2011 m. balandžio 20 d., trečiadienis

Regbis Kaune, vargšai latviai

Balandžio 30 d., šeštadienį 14.00 val. Kaune, S.Dariaus ir S.Girėno stadione
Europos čempionato - Nacijų taurės

2A Diviziono rungtynės

LIETUVA - LATVIJA
 
16.00 regbio veteranų rungtynės tame pačiame stadione. Gal ir aš iššlubuosiu...aišku jei Balkanų moteris išleis...

2011 m. balandžio 19 d., antradienis

Zuokas vėl Vilniaus meras

26 balsai  iš 51. Zuokas - meras.
Oi vėl gražių dalykų Vilniuje pamatysime...

Pasvirusis brūkšnelis - kreivys

Gramatinis pasiūlymas:griozdišką žodžių junginį "pasvirusis brūkšnelis" pakeisti gražiu ir trumpu "kreivys" :)

Negaliu nurodyti autoriaus, nes  jis man prisistatė kaip Anonimas. Bet tiktų iškilaus žmogaus įamžinimui bent jau mūsų vargšėje gramatikoje. Ir  originalu būtų, ko gero pirmas žmogus, įamžintas gramatikoje.
Ir internautiška. Susiremtume vėl kovoje  su kalbainiais.
Pabandome? Paplatinkite savo bloguose.

Smulkus Maximos sukčiavimas. Būkite budrūs.

Šiandien iš ryto užvažiavau prieš darbą į Mindaugo naktinę Maximą arbatos.
O  iš pat ryto gerai neprabudusisu pirkėjus Maximos vyrai ir moterys puola maustyti. Lentynose Lipton arbatai akcija 2,99lt. Kasoje man sako 4,69. Kai aš visai teisėtai pareiškiau eiva žiūrėti į salę kainos kasininkė pasakė jos vadas kompiuteris, niekur ji su manimi neis. Tada sakiau paskambinkite vadams, tie aišku neatsakė.
Viską supratau Maxima durina rytinius gerai neprabudusius  ir skubančius į darbą pirkėjus. Jiems nėra laiko ginčytis ir aiškintis. Greit parduodami užsistovėję likučiai su gera  kaina kaip šviežio produkto.
Bliamba. Galėtų Numavičius ir Maximas prižiūrėti, ne tik milijasrdą savo pirmyn atgal skaičiuoti.

2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Pirmadienio apklausos. Ką galvojote apie A.Račo blogą.

Pernelyg susireikšminęs žmogutis 135 (27%)
Žurnalistikos etalonas 104 (21%)
Tik dundukai nemėgsta šio blogo 84 (17%)
Silpnas, Siauro neįveikia 46 (9%)
Kremliaus įtakos agentas 35 (7%)
Tik jame tiesa ir mintis 34 (6%)
Galėtų dėstyti blogeriavimą 16 (3%)
Per dažnai antikatalikiškas, antilietuviškas 16 (3%)
BNS direktoriaus poligonas 15 (3%)
Išpuolių prieš konservus generatorius 9 (1%)
Viso 494 balsai

Šį kartą vyko apklausa labai aktyviai. Siuntė savo skaitytojus pabalsuoti pas mane ir pats mielasis etalonas, ir ne toks mielas Užkalnis. Mano galva apklausa pavyko, nuomonių spektras įvairus, bet ko ir tikėtis iš tokios prieštaringos ir impulsyvios asmenybės blogo.
Kadangi artėja vasara ir dalis mano atostogų bus skirta Lietuvai klausiu Kur ir kaip geriausia atostogauti Lietuvoje.

Vengrija atsisako paskęsti tolerastiškojo multikultūralizmo liūne

Pas mus kol kas smarkiai nutylima arba tik neigiamai aprašomi Vengrijos įvykiai. Bet ten atrodo vystosi pozityvūs įvykiai. Šiandien dešiniųjų balsais turėtų būti priimta naujoji konstitucija. Joje vengrai gautų tokius anksčiau neturėtus dalykus(gal verta pasimokyti ir mums jei norime išlikti):
 - santuoka turės teisę sudaryti tik vyras ir moeris(beje ir Lietuvos konstitucijoje  tai yra)
- pilietybę galės gauti bet kuris vengriškojo kraujo turintis užsienietis,
- balsavimo teisę  irgi turės visi vengrai, kurie gyvena užsienyje,
- preambulėje minima Dievas ir krikščionybė,
- vietoj Vengrijos respublikos tampa tiesiog Vengrija.
Turėtų pasigirsti kauksmas bei dantų griežimas  iš Briuselio. Lauksime liberalų ir kairuolių pasipiktinimo.
Šiaip lauktume bet kokios informacijos Vengrijos tema  lietuviškose mass media. Alio BNS!
P.S. Geras pirmadienis. Suomijoje antrą vietą rinkimuose sensacingai laimėjo Tikrųjų suomių partija. Irgi ryški nauja dešinė. Briuseli, galvok.

2011 m. balandžio 15 d., penktadienis

Šimtas fašistų ir šimtas modelių

Rusijoje visada kas nors. Kartą man teko per keturias denas dalyvauti kokiame šimte diskusijų ar lietuviai fašistai ar ne. Panašus kiekis ir modeliškos išvaizdos merginų priėjo pakalbinti.


Maskvoje vyko mugė ir aš atstovavau vieną lietuvišką produktą. Produktas tikrai geras, bet sunkiai ėjo Rusijoje. Ir mugėje labai gerai supratau kame kampas. Kas antras maskvietis pasibaisėdavo, jog mato lietuvišką daiktą. Kas trečias sakė tiesiai šviesiai – fašistai jūs ten, Pribaltikoje.Turėjau pašonėje pagalbininką maskvietį, kuris audringai ir visiškai Maskvos govoru mus apgindavo. Ir – atsiprašau braliukų ir estų – paaiškindavo tai ten Rygoje ir Taline tokie. Bet Lietuvoje pribaltai tai geri, rusus beveik myli. Aš aktyviai linksėjau galva. Nes prakalbus išduodavo akcentas, tad geriau paduodavau ragauti produktą. Produkto skonis daugumai buvo visai nefašistinis. Normalus. Kai kam savas ir malonus. Dar duokite kiti sakė, gal ir ne fašistai jūs.
Akcentas padėdavo bendraujant su besimalančiomis aplinkui gražiomis merginomis. Atkalusi kitus konkurencinėje kovoje dėl mugės modelių agentūra jau nebespėjo sudaryti sutarčių su mugės dalyviais tai atvarė urmu kokį šimtą merginų ir liepė joms pačioms susirasti darbą. Pinigus agentūra ateis pasiimti vėliau. Tai gražuolės slankiojo aplinkui ir siūlėsi, gal ką padalinti arba panešioti ar atsistoti gražioje pozoje. O kitos vargšės klausė ar mano gamyklėlė nedidelė ir jauki? Naivioms merginoms iliuzijų dėl mano nuosavybės teisių į gamyklą nesklaidžiau ir vis patempdamas petnešas sakiau kiek didoka Lietuvai, dar yra laisvų gamybinių pajėgumų. Tai viena gražuolė sutiko dalinti produktą vyrams už maistą tik. Šitą parodos biudžetas leido. Ai sakė, kitą kartą gal nusisamdysi, kai atvažiuosi...

Moralas nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą, netgi fašistu Rusijoje gali šiek tiek  pabūti, jei modeliams agentūra nesumokėjo.

2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

Genetikos mokslo paneigimas, vėl…

Mūsų su Balkanų moterimi dukra auga gražiai. Ta prasme spalvingai – išsitepa dažais iki ausų(mėgiamas sportas), taip pat dažais stengiamasi ištepti vsia kas papuola po ranka bėgant kuo skubiau ir per visus kambarius nuo tėtės.Taip pat alergija katei papildė spalvų paletę ant mažylės kūno. Atsirado ryški raudona ir kiti nekasdieniški odos atspalviai. Todėl gyvūnas bus tremiamas. Šiaip liūdna, jau buvau prie jos įpratęs. Prie katės, tikiuosi nepagalvojote apie Balkanų moters trėmimą.


Ta proga Balkanų moteris apkaltino mane blogais genais. Viskas kas gerai - veido bruožų smulkumas, gražumas, judrumas, atsparumas ligoms Uzbekijoje, pomėgis keliauti bei šokti, muzikalumas – yra tiesia linija paveldėta iš jos balkaniškos tautos. Tuo tarpu polinkis į alergiją, bloga oda, silpnos akys, lietuviškoji netikėtai užpuolanti melancholija, noras prieštarauti iš anksto žinomai teisingai nuomonei – visa tai iš tėtės ir lietuviškų genų.

Pabudo man sveikas nacionalinis išdidumo jausmas. Ką čia dar be gėjų, vegetarų, NK95, feminisčių fronto dar ir Balkanai mus niekins.

Išdrįsau paprieštarauti, kad genai perduodami po lygiai tiek geri, tiek blogi. Tiek tėtės, tiek mamos po lygiai. Bent jau taip galvoju pasiremdamas savo skūdniomis genetikos žiniomis.

Balkanų moteris atsakė, nereikia man tavo genetikos, aš kaip mama matau ir jaučiu – iš kur gėris ir iš kur nelaimės.

Ech, pagalvojau, o juk žinau tokius laikus vienoje valstybėje, kur irgi buvo neigiama genetika kaip pseudomokslas. Ir kuo tai baigėsi?

2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

Antroji karinių memuarų dalis: pulko sienlaikraštis

Kadangi karinė veikla buvo labai trumpa, tai ir kariniai memuarai bus trumpi. Iš dviejų dalių. Antroji dalis apie jau minėtą sienlaikraštį.
Politrukas gavo politiniam darbui mane ir dailininku panašų į mane proto struktūra Dalių. Politrukui mes tikome. Politruko bendrasis išsivystymo lygis mums irgi. Jis vaizdžiai papasakojo kaip daromas karinis sienlaikraštis.Galima trumpai apie karinės dalies šlovingą kovų kelią.Turėtų būti straipsnis apie kasdienius karių rūpesčius, kaip sekasi karinė ir politinė ruošyba. Gali būti laiškas mamai. Tegu kiti kareiviai pasimoko kaip rašyti laiškus mamai. Dailininkui derėtų nupiešti kokį šaunų kareivį ir šiaip kelias kareiviškos buities iliustracijas.
Politruką užtikrinome: dvi dienos, problemų jokių ir ideologinis karių tėvas laimingas nuėjo koketuoti su štabo darbuotojomis.
Pirmą dieną apsikrovę vatmanu, guašu bei tušu gulėjome ant minkštų miško samanų, stebėjome beprakaituojančius užsiėmimuose kariūnus ir sėmėmės iš gaivaus miško oro įkvėpimo. Jis atėjo antros dienos pabaigoje, kai politrukas praėjo pro mus skersakiuodamas jau trečią kartą.
Šlovingą pulko kovų kelią dailininkas Dalius pavaizdavo debesėliais, kuriuose buvo įpaišytas žodis būūūm, po debesėliais mėtėsi išgriuvę geibūs fašistų lavonėliai. Prie kiekvieno tokio debesėlio buvo prirašyta vis kita mūšio vieta ir data.
Kaip šaunaus kario portretas buvo nupieštas studentas sunkaus svorio sunkiaatletis N.N. Jo veido išraiška bei figūra tikrai turėjo kelti baimę priešui ir skatino gėrėtis tarybinių karių gėsminga išvaizda. Deja, pulko sandėlininkai nesurado šiam Galijotui tinkamos aprangos tad jis vaikščiojo su prakirptomis šonuose trumpomis kelnytėmis (sakyčiau chaki šortukais) lyg koks britas Rytų Afrikos tyrinėtojas Livingstonas.Taip dailininkas ir nupiešė rūstų tarybinį karį.
Apie karinę parengtį rašiau aš. Tikroviškai aprašiau atsitikimą su kalašnikovu, pastebėjau, jog karininkai kartais per garsiai skaito paskaitas tuo trukdydami mūsų poilsį, taip pat kad savo lojimu mums laisvalaikį miško palapinėse gadina ryži šunes.
Dailininkas čia pat nupiešė lojantį ryžą šunį.(pulko vadas buvo ryžas ir labai klaikiai rėkdavo).
Panašus buvo laiškas mamai. Mamą raminau jog maisto tikrai užtektų, jei virtuvėje maisto  savo plovui  nevogtų uzbekai virėjai. Taip pat rašiau, kad su štabo merginomis neprasidedame, nes iki jų negalime priartėti per karininkų būrius, tokiu būdu venerinių ligų šią vasarą garantuotai negausime. Oras geras, nė debesėlio, tik kartais dangumi virš mūsų galvų praskrenda koks kelmas, per smarkiai pasprogdintas nepatyrusių kariūnų. Rūbai vasarai labai tinkami, nes kelnės potrumpės, o ir natūralaus medžiagos susidėvėjimo būdu yra atsiradę įvairiose vietose ventiliacinių angų.
Politrukui sienlaikraštį nunešėme tuo momentu kai išlindo parūkyti pati dailiausia štabinė. Mes jam iš pagarbaus tolio parodėme, kur sienlaikraštyje pavaizduotas šlovingas pulko kovų kelias, kur laiškas mamai. Politrukas patvirtino mūsų darbą viena laisva nuo štabinės akimi. Mes nuėjome ir prikalėme prie pulko skelbimų lentos sienlaikraštį.
Pirmieji karininkai pro džiugiai galgatuojančią studentų minią prasibrovė tik po pusvalandžio. Tada greitai atbėgo ir ryžasis pulko vadas. Sienlaikraščio draiskanas jis sviedė pabalusiam kaip vatmano lapas politrukui į veidą.
Po to politrukas rado mus su dailininku Daliumi, pasakė kelis trumpus, ilgai apgailestavo, kad lietuvių jau nebegalima šaudyti, atėmė vatmaną, tušą, guašą, kelnes, kelnių diržus ir uždarė į dizenterikų palatą iki stovyklos pabaigos. Ten jau buvo visai ramu.
Visiems.
Tik uzbekai virėjai su visais pulko uzbekais buvo atėję vieną naktį ieškoti sienlaikraščio rašytojo. Nerado...

Iš moterų enciklopedijos/ trumpas vyrų medžioklės kursas

Trumpas vyrų medžioklės kursas.

Vyrai - tokie trumpaplaukiai medžiojamieji žvėriukai. Moterų ūkyje labai plačiai naudojami./iš Moterų Enciklopedijos/

Paplitimo arealas - miestai, kaimuose šiuo metu ne tokios geros veislės vyrai.

Biologija - vyras pasiruošęs visada atlikti tai ko reikalauja iš jo biologijos mokslas. Tai kiek vargina, bet praverčia medžioklėje...

Medžioklės būdas - pagrindinis medžioklės būdas su masalu, Tinkamiausias masalas - jauno moteriško kūno gabalėlis. Tik to kūno nereikia atkirsti, o gabalėlius kūno reikia rodyti kartu su to kūno savininke(geriausia gyva ir judančia). Medžiojamasis objektas paskui gabalėlį gali sekti ilgai, bet kartais pavargsta. Pavargus reikia parodyti daugiau kūno ir medžiojamasis objektas atsigauna ir vėl pradeda judėti bei rodyti kitokius gyvybės ženklus. Medžioklė būna baigta kai auka savanoriškai sutinka priklausyti moteriai ir apiformina tai juridiškai.

Naudojimo būdas - ne visą vyrą galima naudoti. Štai jo trumpavilnės vilnos šiukštu negalima liesti. Jei nukirpsite jo vilną ir nusimegsite šalikėlį iš jo vilnos, vyras gali užsidaryti kampe ir nuo liūdesio numirti. Vyras gali atnešti pinigų. Tai didžiausia nauda iš jų.

Galiojimo laikas. Vyras gali ilgai būti tinkamas vartojimui, jei jį prižiūrėsite. Reikia reguliariai sutepti - tai yra leisti suvartoti reikalingą alkoholio kiekį. Susitepimo metu vyrai būna keisti ir nevaldomi. Bet po to vėl kaip šilkiniai.

Rūšies išlikimas. Raudonoji knyga artimiausiu metu gali įtraukti vyrus į savo sąrašą. Tinkami moterims vartoti vyrai gali išnykti...

2011 m. balandžio 12 d., antradienis

Fideliukas arba Juročka

Kai kurios epochos būna klaikiai entuziastingos. Galima netgi suprasti žmones, štai pirmas skrydis į kosmosą. Ir mano gimimo metai sutapo su dviem tokias personažais - kosmosu(tai yra Jurijumi) ir Fideliu, tai yra Kastro. Tiesa dar sutapo su regbio Lietuvoje atsiradimo metais, bet tai ne apie tai. Tai apie Fidelį ir Jurijų.
Visa laimė, kad moterys visais laikais labiau remiasi kojomis į žemę ir neskraido taip kaip skraido vyrai tarp grožio žiedų arba kosmose. Vyrai apskritai žymiai poetiškesnės būtybės nei moterys. Vyrui visą laiką organizmo viduje arba blogiausiu atveju bent šeštadieniais reikia laimės pojūčio . Tai juk labai poetinis tikslas, ar ne? Štai vyrai ir geria alkoholį, leidžiasi narkotikus, laksto motociklais. Nes jiems reikia dabar, ne kada nors, dabar  laimės. O moterys ant žemės, joms pakanka pasirūpinti vaikais ir valgiu. Laimė tai vėliau, kada nors, arba jau buvo, prie altoriaus. Ir jos visą amžių bus dėkingos už tą silpnumo akimirką nusivedusiam. Tai štai įrodęs, kad vyrai žymiai poetiškesni nei moterys,  papasakoju kaip mano tėvai man  rinko vardą.
Tėvas, profsąjunga ir šiaip draugeliai kasant telefono kabelį į namą kieme  ir aišku po to aplaisčius visus tokius puikius įvykius kaip telefonas  ir sūnus įsiūlė pasvarstymui  pažangius vardus - Jurijus ir Fidelis. Mama atsakė jos sūnaus kaip šuns Fideliuku nevadins. Kelis mėnesius tėvai diskutavo, net sumokėjo baudą už vėlavimą suteikti tarybiniam piliečiui vardą  ir išrinko bent jau neužsienietišką vardą. Laimėjo ilgas diskusijas mamos proza ir stovėjimas abiem kojomis ant žemės. Gavau lietuvišką vardą, ne Jurijaus ir ne Fidelio.
Ale ir gerai, kur aš šiais laikais su poetiškais Fideliuko ar Juročkos vardais, gal tik į choreografus....

2011 m. balandžio 11 d., pirmadienis

Pirmadienio apklausos: mūsų nuomonė apie D.Kreivį

Reformatorius, todėl sunaikintas 8 (24%)
Naujas tikinčio politiko tipas 6 (18%)
Stagnuojančios politinės sistemos auka 5 (15%)
Nevertas dėmesio 5 (15%)
Politikai, ministrai - visi vagys 3 (9%)
Eilinis sukčius valdžioje 3 (9%)
Dar grįš į politiką su trenksmu 2 (6%)
Daugiau politikų iš Opus Dei 1 (3%)
Kovotojas su korupcija 0 (0%)
Viso 33 balsai. Net keista. Labai pozityviai įvertintas D.Kreivys. O taip stengėsi Lietuvos Rytas, Daukanto aikštė ir visokie kiti žurnalistai(ir net etaloninis A.Račas) sumalti į smulkaus malimo miltus buvusį ūkio ministrą. Net gaila - tiek darbo įdėta pagal vieningą užsakymą, o rezultatai silpnoki.
O šią savaitę siūlau pasisakyti apie iškilų blogijos reiškinį:
 Ką galite pasakyti apie A.Račo blogą.

Rereemigrantai: susitiksime apkasuose

Kas rytą pravažiuoju neblogai atrodantį namą Vasario 16-osios gatvėje, Nr.1 Su erkeriais toks. Prašmatnus iš esmės. Taigi šis namas  liaudyje buvo vadinamas  amerikanka.
Buvo pastatytas spec.propagandos suklaidintiems lietuviams po antro pasaulinio grįžusiems iš emigracijos. Anuo laiku  grįždavę iš Amerikos, Argentinos, Brazilijos. Tame name gaudavo butus. Jei socialistinis rojus, tai rojus nuo pat pradžių. Kai grįžo daugiau, tai gaudavo ir paprastesnius butus. Mūsų name kaimynas buvo lenkas grįžęs iš Čikagos. Jo jau atgal į Čikagą nebeišleido kai apsigalvojęs norėjo šmurkštelti atgal. Tai kartais sėdėdavo mūsų virtuvėje, gerdavo su kaimynais ir grieždavo dantimis kai paklausdavo jo apie Čikagą sobutylnikai. Labai prigėręs apsiverkdavo dėl paliktos Amerikos.
Bet kai kuriems pasisekė, nežinau koks buvo užėjęs laikotarpis CCCP politikoje , bet vienu metu kelioliką reemigrantų vėl paleido atgal į laisvą pasaulį, jie tapo rereemigrantais. Tėvas gamykloje su keliais tokiais dirbo ir atsisveikindamas pasakė:
 - Na gal susitiksime kada?
- Gal ne,  - atsakė jau rereemigrantai, - jei ir susitiksime, tai tik apkasuose.

2011 m. balandžio 8 d., penktadienis

Vyno ir sūrio degustacija

Vakar buvome vyno ir sūrio degustacijoje Vyno klube, šiaip smagus dalykėlis. Skirtas aišku stambiai buržuazijai. Nes kainos kaip į operą. Visą jų verslo planą  suprantu - jie įgrūda savo importuojamus produktus, bet vynus/sūrius buvo smagu ragauti/derinti. Atpalaiduoja visiškai poros valandų koncentracija į skonio receptorius.
Kaip patiko desertinis austriškas Auslese ir prancūziškas Malbec  vynas! net negaila buvo dar prisipirkti po 30 litų/butelį.
Buvau jau atpratęs nuo gero vyno ragavimo, vis degtinė ir tekila, alus ir tekila. Gelbėja mano plonėjantį kaip ozonas  kultūrinį sluoksnį Balkanų moters kiek didesnė pretenzija į pastorintą kultūrinį sluoksnį.

Laimingi nusikaltėlių likimai Vilniuje

Vilnius yra geras miestas, ta prasme jame ir labai labai nusikaltėlis gali sulaukti ramių dienų antroje gyvenimo pusėje.
Štai vieną dieną aukšta išpuoselėta moteriškė prekybos centre pakibino mano atžalą. Graži moteris, abu šypsomės. Tik, o jštvmt, o šalia jos tai Gibonas Vasilevskis, buvęs Vilniaus brigados garsenybė. Kas nušautas, kas sušaudytas, kas šiaip dingęs. O Gibonas iki šiol laisvėje ir puoselėja drauges. Sako jau tik buvę bendrininkai dabar beskriaudžią patį Giboną, įtaria kad neveltui 20 metų jis nepasodinamas, dirbo/dirba matyt abiems pusėms. Ir teisėtvarkai, ir brigadai. Turėjo talentą užgerti atsakingu momentu, kai buvo vykdomas nusikalstamas reikalas.

Arba garsioji Luokė. Iki šiol nepasodinta ir niekada jau. Tik ideologinis tėvas Kurejevas mirė savo mirtimi nuo sekso pertekliaus. Bet tai yra teisinga vyriška mirtis. Kiti luokiukai klesti. Kiauleikis(restoranai ir Darbo partija), Gustainis(UAB Vilsota -statybos, remia liberalus), Getautas(statybos), Kudarauskas(lyg ir viešbučiai).
Yra ir priešingų pavyzdžių. Konopliovas(Tauro bankas) ir Bieliauskas(Status) baigė gyvenimą savanoriškai. Nėrvai neatlaikė.

Porą anų laikų tokio luokiško verslo pavyzdžių teko matyti iš labai arti, galima sakyti gyvai.
Kapitalizmo aušroje Vilniuje draugelis pakvietė pažiūrėti kaip jis dalyvausiąs savivaldybės butų aukcione. Vyko tai Pirklių namuose Gedimino/Tumo - Vaižganto kampas. Draugelis sakė – uždirbsim bet kuriuo atveju. Na man tokie dalykai visada.
Visi aukciono dalyviai susirinko iš anksto kieme. Vyrukai prisistatė esą iš Status. Sakė padarome dabar aukcioną kieme. O po to apiforminsime kur reikia. Beveik visus butus panoro pirkti Status, kažkurį butą dėl grožio perleido kitai organizacijai. Visiems dalyviams, kurie buvo iš anksto užsiregistravę, Status berniukai padalino kieme gražias žalias šimtines. Aš buvau dar neoficialus stebėtojas, tai tik išsižiojęs stebėjau kaip draugeliui permetamos už dalyvavimą žalios šimtinės. Jėzau, pinigai iš oro, dviem kepalais pamaitinta minia. Būtinai dalyvausiu kitą kartą, sau pasižadėjau.

Aukcionas buvo pravestas tvarkingai. Visi žinojo kiek gavo už vaidmenis operetėje.
Visi ir sudalyvavo iki galo už gautus avansu dolerius.
Atšventėm draugelio dolerius iš oro audringai.

Po kelių dienų Status vyrukai paskambino draugeliui ir paprašė dolerius atgalios. Turėjo sąrašą kam davė ir kiek. Chamai. Matote rezultatai užprotestuoti, aukcionas neįvyko. Kažkoks parazitas nepakankamai gavęs dolerių paskundė. Draugelis pinigus gražino po pakartotino Status atstovų vizito į namus, ai sakė, nenoriu bėdų su Status. Bet iš manęs pragertų pinigų neatsiėmė. Vat neturėjo žmogus verslininko gyslelės. Kaip kiti ano laiko šaunuoliai.

Senas gruzinas apie moteris

Недавно разговаривала с одним очень умным и старым грузином. Он сказал: «Как хорошо, что я стал старым. Я теперь могу увидеть, что женщины очень красивые. У меня появилось на это время. А раньше смотрел на них и думал совсем о другом».
Citata iš šiaip puikaus Alesios blogo:
http://eprst2000.livejournal.com/

2011 m. balandžio 7 d., ketvirtadienis

Robertas Plantas tik 19 metų, dar visai jaunas

Robertas Plantas iš Led Zeppelin - pats vakar mačiau ir girdėjau - visiškai  jaunas tik 19 metų. Vyresnioji dukra vakar beveik jėga nusitempė į grupės Garbanotas bosistas koncertą Tamstoje. Aišku kasinininkas šiek tiek išsigando, kad tokie dinozaurai ateina  į koncertą, bet bilietus kiek padvejojęs pardavė.
Taig tas jaunutis roberta plantas vardu  Šaras vežė ir nešė tolyn, tai yra atgalios 30 metų, nuo pat pirmų dainos garsų. Aišku Led Zeppelin kopija, bet dainavo ir savą kūrybą. Viskas tame sename psichodelinio sunkaus roko stiliuje. Ir veža ir neša.
Taig kaip sako seni Volstryto vilkai - strong buy. Jei kur išgirste koncertuojant grupę Garbanotas bosistas - strong buy.

P.S. O dar neseniai buvau užsipuolęs šiuolaikinį jaunimą, kad girdėjo tik Led Zeppelur, o nežino Led Zeppelin.
http://troyyestroy.blogspot.com/2010/12/pinigai-meile-ir-led-zeppelur.html
Kaltas, neteisus. O  tikrasis Plantas koncertuos liepą Trakų pilyje.

2011 m. balandžio 5 d., antradienis

Kai nebuvo televizijos ir kompiuterių Vilnius šokdavo

Mane truputį nustebino tėvų toks prisiminimas.
Apie 1956-60 metus kai Vilniuje(ir ne tik) nebuvo net televizijos visi šokdavo. Šokiai buvo organizuojami kiekvienoje didesnėje gamykloje, kiekvienoje mokslo įstaigoje.
Garsiausi šokiai buvo Profsąjungų rūmuose, Karininkų(dabar Prezidentūra), Ryšininkų(Lenkijos ambasada šv.Jono gatvė). Nors šokiai Karininkų rūmuose turėjo kažkokį nepadorumo atspalvį, bet gal ne visiems.
Geri šokiai būdavo Universitete: ir Gamtos fakultete, ir Senamiestyje. Bet geru oru šokdavo net ir kiemuose. Svarbiausia būdavo susirasti muzikantą su armonika ar kitu instrumentu. Tikdavo iš bėdos ir patefonas. Bet tai buvo brangus dalykas. Muzikantas pigiau. Blogu oru šokdavo net ir bendrabučių koridoriuose arba taip vadinamuosiuose raudonuosiuose kampeliuose.
Kai kurie vyrukai išgerdavo prieš šokius, bet ne per daug. Daugiau išgėrusį padorios merginos iškart išbrokuodavo. Brokavimo procesas vyko labai įdomiai. Štai tėvo draugas Antanas buvo mažas, negražus ir plikas nuo jaunumės. Dar jis išgerdavo prieš šokius. Dėl drąsos ir per daug. Tada pasieniu lėtai slinkdavo link merginų. Toks kaip ir abejingas joms. Bet akys žibėdavo medžiotojo su taikliu šautuvu azartu.
Merginos traukdavosi pasieniu nuo Antano išsaugodamos šūvio atstumą. Taip visa šokių aikštelė apslinkdavo ratą, bet girto Antano niekingosios neprisileisdavo….
Merginų neprisileistas Antanas taip ir baigė prasigėręs gyvenimą be šeimos.

2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis

Pirmadienio apklausos: feminizmo pasiekimai

 Apklausos Feminizmo pasiekimai rezultatai:
Nebeliko normalių vyrų 8 (25%)
Laisvė ir lygybė moterims 6 (18%)
Dauginsimės mėgintuvėliuose 5 (15%)
Vieniša, bet turiu ideologiją 4 (12%)
Šeima nyksta 3 (9%)
Kairiųjų visos idėjos laimi 3 (9%)
Skyrybų maras ir betėviai vaikai 2 (6%)
Tradicinės visuomenės išardymas 1 (3%)

Viso 32 balsai

Toks įspūdis, kad vyrai esame patys kalti dėl feminizmo siautėjimo. Bet kuris geras vyras pajėgtų savo moteriai uždrausti kvailioti. O mes ne...
Apklausa  tik patvirtino mano hipotezę. Visas feminizmo blogis tik kapeikos palyginus su gero vyro rubliu.
Šiandien pradedu naują apklausą
Kas yra D.Kreivys(buvęs ūkio ministras)?

2011 m. balandžio 1 d., penktadienis

General Motors perka kiniečiai

Kažkos košmaras ir visokeriopas Amerikos atsiklaupimas ant kelių. JAV  vyriausybė parduos savo GM dalį kiniečiams.
Tai juk Amerikos pasididžiavimas - GM, tai juk amerikoniškai svajonėspardavimas - bjuikai, kadilakai.... Košmaras.
http://blogs.motortrend.com/inside-deal-sell-gm-chinas-saic-13985.html

Vyras. Esmė. Filosofiškoji

1. Stovėjimas. Siaučia audra ar laivas skęsta. Vyras ir jo esmė turi ryžtingai stovėti. Na bent jau atsistoti jei atsiranda priežastis.


2. Moteris. Jos esmė neturi stovėti. Greičiau gulėti. Bet kokiu atveju stovinti per audrą moteris jau kelia įtarimų.

3. Vyras dviejų esmių įprastai neturi. Jeigu turi dvi – yra labai juokingas. Todėl vyras yra lengvai suprantamas, nes vienos esmės.

4. Prasmė. Vyro egzistencijos prasmė ir yra esmės palaikymas stovinčioje būklėje.

5. Moralė. Jei vyro prasmė esmėje tai viskas kas veda į esmės patenkinimą yra moralu.

Azijatai užkariaus net ir futbolo aikštes

Štai taip naikinama Europa. Net ir futbole jau europiečiams nesaugu nuo Azijos įtakos. Garsiojo futbolo klubo Liverpool rėmėjas bankas StandardChartered nurodė(jei duodi 80 mln svarų, tai kitaip ir nepavadinsi) įtraukti į sudėtį kuo daugiau Azijos žaidėjų. Kol kas jų Liverpooly tiek kiek šiandien reikia  Liverpooliui - nulis. Bet jei rėmėjai liepia...
Lauksime kiniečio futbolininko debiuto Anglijos Premier lygoje.

http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/football/teams/l/liverpool/9442542.stm